Įmonė perka iš fizinio asmens prekes

Vienkartinis sandoris, kuomet fizinis asmuo parduoda prekę juridiniam asmeniui, yra įforminamas surašant prekių pirkimo – pardavimo sutartį. Įmonė, įsigijusi prekę iš fizinio asmens ir parduodanti ją kitam fiziniam ar juridiniams asmeniui, išrašo sąskaitą faktūrą (jei įmonė yra ne PVM mokėtoja) arba PVM sąskaitą faktūrą (jei įmonė yra PVM mokėtoja). Jeigu, asmuo, parduodantis prekes juridiniam asmeniui, neturi prekės įsigijimo dokumentų, tai remiantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – LR GPMĮ) 17 str. 1 d. 27 p., fiziniam asmeniui GPM neapmokestinamos pajamos būtų ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šio įstatymo 17 str. 1 dalies 28, 30, 53 ir 54 punktuose nenurodytą turtą, išskyrus atliekas, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 2 500 eurų per mokestinį laikotarpį. Skirtumas, viršijantis 2500 eurų, būtų apmokestinamas 15 proc. GPM. Juridinis asmuo privalo grynųjų pinigų judėjimą apskaityti vadovaudamasis Finansinės apskaitos įstatymo nuostatomis. Išėmus iš banko grynuosius pinigus juos turite įnešti į kasą pildydami kasos pajamų orderį. Kasos pajamų orderį pasirašo kasininkas. Sumokėdami už prekę grynaisiais – pildote kasos išlaidų orderį šiuo atveju pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Šios operacijos privalo būti atvaizduotos registruose: 1. didžioji knyga – suvestinis finansinės apskaitos registras; 2. grynųjų pinigų apskaitos registras – jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Finansinės apskaitos įstatymo nuostatoms, kasos operacijoms specialių reikalavimų nebelieka, tačiau kiekvienam subjektui, atliekančiam grynųjų pinigų operacijas (turinčiam kasą), reikia nusistatyti vidaus kontrolės tvarką, užtikrinančią grynųjų pinigų operacijų atsekamumą, pinigų kontrolę, saugumą. Jei subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas (turi kasą), kasos dokumentams būtų taikomi bendri įstatymo reikalavimai apskaitos dokumentams ir papildomi reikalavimai apskaitos dokumentui, kuriuo pagrindžiama grynųjų pinigų operacija, (toliau – grynųjų pinigų dokumentas) apimantys: 1) jo pasirašymo reikalavimą 2) draudimą jį taisyti bei 3) reikalavimą subjektui sudaryti grynųjų pinigų apskaitos registrą. Atkreipiame dėmesį į šiam klausimui aktualias naujo Finansinės apskaitos įstatymo nuostatas: 1. pagal 3 str. 3 d. – grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos apskaitoje registruojamos ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną. 2. pagal 7 str. 3 d. – grynųjų pinigų dokumentuose privalo būti nurodyta asmens (asmenų), kuris (kurie) turi teisę parengti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (vardai) arba pirmoji (pirmosios) vardo (vardų) raidė (raidės), pavardė (pavardės), parašas (parašai) ir grynuosius pinigus gavusio asmens vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas. Šis reikalavimas netaikomas, kai pagal mokesčių įstatymus ar jų pagrindu priimtus teisės aktus šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta informacija nėra privaloma ir (arba) grynųjų pinigų operacijos atliekamos naudojant finansų įstaigos savitarnos įrenginį. 3. pagal 7 str. 5 d. – grynųjų pinigų dokumentus taisyti draudžiama. Jeigu apskaitos dokumente, kuriuo pagrindžiama pinigais atliekama ūkinė operacija, padaroma klaida, parengiamas naujas apskaitos dokumentas. Apskaitos dokumentas, kuriame padaryta klaida, laikomas negaliojančiu ir saugomas kartu su kitais ataskaitinio laikotarpio apskaitos dokumentais. 4. pagal 8 str. 1 d. – tais atvejais, jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras.