Prieskonių, abatos parduotuvėlė-prekės iš JK

Žinių bazė

2013.06.22

Norėčiau atidaryti parduotuvėlę ir prekiauti prieskoniais, arbata, aliejais (maistinaii, kosmetiniai, eterinaii) ir kt. Prekės iš ES (UK, Prancūzija). Klausimai: kokie mokesčiai taikomi įvežant prekes? Ar galiu tiesiog pirkti prekes parduotuvėse (kaip paprastas pirkėjas) ir jas parduoti Lietuvoje? Kokie mokesčiai bus Lietuvoje vykdant veiklą? Ką turiu žinoti, norint pradėti užsiimti veikla? Nuo ko pradėti? Kur gauti info?

Temos: , , .

Į klausimą atsakė:

Atsakyti į klausimą

Kad atsakyti turite tapti ekspertu. Jei esate patvirtintas ekspertas, turite prisijungti.

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Advokatė, teisės patarėja / Nepriklausoma advokatų kontora „COBALT”

Publikavimo data: 2020-01-03 10:45

Norint vykdyti prekybą prieskoniais, arbata, aliejais ir kitomis prekėmis, Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nustato tam tikrus reikalavimus. Atkreipiu Jūsų...

Publikavimo data: 2020-01-03 10:45

Norint vykdyti prekybą prieskoniais, arbata, aliejais ir kitomis prekėmis, Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nustato tam tikrus reikalavimus. Atkreipiu Jūsų dėmesį, jog nurodytos prekės priskirtinos skirtingoms prekių kategorijoms: prieskoniai, arbata ir maistiniai aliejai yra maisto prekės, o kosmetiniai ir eteriniai aliejai yra kosmetikos prekės, todėl atitinkamai prekių grupei keliami specifiniai teisės aktų nustatyti reikalavimai. Bendruosius reikalavimus į rinką tiekiamoms prekėms, įskaitant maisto produktus, nustato Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas, kuriame įtvirtinta, kad į rinką teikiami produktai (gaminiai ir paslaugos) turi būti saugūs. Prekių platintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius, teikti vartotojams visą iš gamintojo gautą bei kitą reikiamą informaciją prieš perduodamas gaminį vartotojams, kad šie galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai tokia rizika be reikiamo perspėjimo nėra akivaizdi. Vienas pagrindinių teisės aktų, nustatančių specialiuosius reikalavimus į rinką tiekiamiems maisto produktams, yra Lietuvos Respublikos maisto įstatymas. Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ 5 punktu, maisto tvarkymo subjektas privalo turėti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kadangi maisto tvarkymas apima bet kokį poveikį maistui arba veiksmus su juo, įskaitant maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, vežimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą. Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ - nustato bendruosius maisto produktų ženklinimo reikalavimus; Lietuvos higienos norma HN 106:2001 „Nauji maisto produktai ir naujo maisto ingredientai“ - nustato reikalavimus tiekiamiems į rinką naujiems maisto produktams; taip pat aktuali Lietuvos higienos norma HN 53:2010 „Leidžiami naudoti maisto priedai“ ir kiti teisės aktai. Reikalavimus į rinką tiekiamiems kosmetikos gaminiams nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-757 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 62:2003 „Kosmetikos gaminiai: Bendrieji reikalavimai, Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ reikalavimus (toliau – Higienos norma 62:2003). Remiantis minėtos higienos normos 6 ir 7 p., tiekiamas į rinką kosmetikos gaminys neturi kelti pavojaus žmogaus sveikatai, naudojant jį pagal paskirtį ir nurodytą ar tradiciškai žinomą naudojimo būdą, laikantis gaminio etiketėje pažymėtų naudojimo bei laikymo instrukcijų, taip pat kitų gamintojo ar jo įgalioto atstovo, ar asmens, atsakingo už gaminio tiekimą į rinką, nurodymų ar informacijos. Ūkio subjektas tiekiantis rinkai kosmetikos gaminius, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atsakingas, kad gaminiai būtų saugūs žmonių sveikatai ir atitiktų šios higienos normos reikalavimus. Europos Sąjungoje nėra teisės aktų, nustatančių ribojimą perparduoti teisėtai įsigytas prekes, todėl iš esmės parparduoti teisėtai įsigytas prekes nėra draudžiama. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad įsigijus prekes iš mažmeninės prekybos vietų, reikėtų įsitikinti, kad vykdydami prekybą šiomis prekėmis Jūs nepažeisite trečiųjų asmenų intelektinės nuosavybės teisių, pavyzdžiui teisės į prekių ženklą, dizainą ir pan. Šią aplinkybę reikėtų įvertinti atsižvelgiant į konkrečią prekybos formą ir pan. Kalbant apie verslo formą, reikia paminėti, jog Lietuvos įstatymai numato ne vieną galimą verslo formą, pagal kurią galima užsiimti prekyba. Prekyba galite verstis įregistravę individualią veiklą (pagal verslo liudijimą arba pagal pažymą) arba įsteigę juridinį asmenį: individualią įmonę, mažąją bendriją ar uždarąją akcinę bendrovę. Atsižvelgiant į Jūsų nurodytą veiklos aprašymą, manyčiau, kad pradedant veiklą Jums iš pradžių pakaktų įregistruoti individualią veiklą, o vėliau, esant poreikiui, įsteigti juridinį asmenį. Atkreipiame dėmesį, kad šioje konsultacijoje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio. Dėl kiekvieno individualaus atvejo ir išsamios konsultacijos patartina kreiptis į teisininkus.

Ekspertai

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Advokatė, teisės patarėja / Nepriklausoma advokatų kontora „COBALT”

Tapk ekspertu

Esi savo srities žinovas, turi patirties? Tuomet pasidalink savo žiniomis su kitais verslo atstovais ir padėk jiems auginti savo verslą. Prisijunk prie „bzn start” bendruomenės!

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.