Prekyba šviežiomis bandelėmis iš mobiliojo vagonėlio, kokie reikalavimai?

Jūsų nurodyta veikla galima verstis tiek įsteigus juridinį asmenį, tiek ir įregistravus individualią veiklą pagal pažymą. Renkantis veiklos formą reikėtų atsižvelgti į keletą kriterijų, tokių kaip veiklos pobūdis, turimo kapitalo dydis, atsakomybės apimtis, veiklos organizavimo struktūra ir kita. Remiantis išvardintais kriterijais galima įregistruoti individualią veikla, įsteigti individualią įmonę, uždarąją akcinę bendrovę ar mažąją bendriją.

Pažymėtina, jog individualiai įmonei įsteigti nereikia įstatinio kapitalo, jai taikomos supaprastintos buhalterinės apskaitos taisyklės, nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. Tačiau, individuali įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, kurios savininkui taikoma neribota turtinė atsakomybė, t.y. už įmonės skolas  savininkas atsako visu savo turtu. Mažoji bendrija ir uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybės juridiniai asmenys, kurių savininkai (akcininkai) už įmonės prievoles neatsako savo asmeniniu turtu. Mažajai bendrijai nenustatytas minimalus įstatinis kapitalas, reikalaujama mažesnių steigimo išlaidų, jos valdymas yra paprastesnis nei uždarosios akcinės bendrovės; mažajai bendrijai taikomi supaprastinti apskaitos reikalavimai. Mažoji bendrija nuo uždirbto pelno moka 15 % arba 5 % pelno mokestį. Jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1000000 Lt, taikomas 5% pelno mokesčio tarifas. 

Individualios veiklos vykdymas pagal pažymą labiausiai tinka smulkiam verslui, ypač jei planuojama veikla nėra labai rizikinga, neplanuojate turėti verslo partnerių ar samdyti daug darbuotojų, taip pat neturint didelio pradinio kapitalo. Būtina pažymėti, kad individualios veiklos pagal pažymą atveju nustatyta paprastesnė lyginat su juridinio asmeniu veiklos nutraukimo procedūra, paprastesnė buhalterinė apskaita. Vykdant prekių pardavimo veiklą pagal pažymą pajamos apmokestinamos 5 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifu, iš gautų pajamų sumos atimant visas Jūsų vykdomos veiklos metu patirtas išlaidas (jeigu turite išlaidas pagrindžiančius dokumentus) arba atimant fiksuotą 30 proc. dalį nuo visos pajamų sumos (tokiu atveju nereikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų), t. y. GPM taikomas „grynajam pelnui“, kuris liko atėmus iš gautų pajamų paslaugų suteikimo išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdant veiklą pagal individualios veiklos pažymą, plečiantis, įdarbinant daugiau žmonių ar ketinant pritraukti partnerių bei papildomą finansavimą, bus susiduriama su jos galimybių ribomis. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, galite pasirinkti, kokia verslo forma norite vykdyti savo pasirinktą veiklą.

Maistas visuose jo ruošimo, perdirbimo ir teikimo vartotojams etapuose („nuo lauko iki stalo“) turi būti tvarkomas laikantis Maisto įstatyme, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB)Nr. 852/2004 nustatytų reikalavimų bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15: 2005 „Maisto higiena“ nuostatų.

Remiantis Maisto įstatymo nuostatomis, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys maisto gamyba, prekyba, fasavimu, prekiaujantys kioskuose, teikiantys viešojo maitinimo paslaugas, įskaitant fizinius asmenis, vykdančius maisto tvarkymą pagal verslo liudijimus ar pagal individualios veiklos pažymas privalo turėti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą (toliau – Pažymėjimas). Pažymėjimai išduodami remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 patvirtintais Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimais. Pažymėjimus maisto tvarkymo subjektams išduoda atitinkama teritorinė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pažymėjimo išdavimo tvarka detaliai aprašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje. Už Pažymėjimo išdavimą yra renkama valstybės rinkliava – 50 Lt subjektui, kuriame dirba mažiau nei 5 asmenys, 100 Lt – subjektui, kuriame dirba augiau nei 5 asmenys.

Pagrindiniai higienos reikalavimai nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 15: 2005 „Maisto higiena“. Reikalavimus visoms maisto tvarkymo patalpoms reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos. Patalpų išplanavimas, dizainas, statyba, vieta ir dydis turi užtikrinti adekvačią tvarką ir švarą, saugoti nuo nešvarumų kaupimosi, užtikrinti reikiamą temperatūros rėžimą, kašto ir šalto vandens tiekimą bei kitus reikalavimus. Maisto tvarkymo patalpos turi būti įvertintos Maisto ir veterinarijos tarnybos, o šis įvertinimas yra atliekamas išduodant maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą.

Pažymėtina, kad siekiant vykdyti prekybą savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose taip pat būtina gauti leidimą tokiai veiklai. Dėl nurodyto leidimo išdavimo reikia kreiptis į vietos savivaldybės administraciją.