Prekyba ir PVM mokestis

Mažosios bendrijos (toliau – MB) steigimą, valdymą, veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas (Žin., 2012, Nr. 83-4333, toliau – MBĮ). MB mokami mokesčiai priklauso nuo jos vykdomos veiklos pobūdžio, uždirbto pelno (gautų pajamų), turimo turto ir panašiai. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 13 straipsnyje išvardinti mokesčių administratoriaus administruojami mokesčiai ir kiekvieno iš jų mokėjimo bei deklaravimo tvarką nustato atskiras mokesčio įstatymas ir kiti poįstatyminiai teisės aktai. Pagrindiniai MB mokami mokesčiai – pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų.

Dėl pridėtinės vertės mokesčio.
Kada MB atsiras prievolė registruotis PVM mokėtoju bei skaičiuoti ir mokėti PVM į biudžetą tiekiant šalies teritorijoje PVM apmokestinamas prekes/paslaugas paaiškinta atsakyme į 2 klausimą.
Be to, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, toliau – PVMĮ) 711 straipsnio nuostatas, Lietuvos apmokestinamasis asmuo taip pat privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, skaičiuoti ir mokėti PVM, jeigu iš kitų valstybių narių įsigyja prekes (išskyrus naujas transporto priemones ir akcizais apmokestinamas prekes) ir visų įsigytų prekių vertė (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino kitoje valstybėje narėje, iš kurios prekės buvo atgabentos) kalendoriniais metais yra didesnė kaip 35 000 Lt.
Prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės laikomas įvykusiu šalies teritorijoje ir yra PVM objektas Lietuvoje, kai tokiu prekių gabenimas pagal PVMĮ laikomas įvykusiu šalies teritorijoje (pvz., kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi Lietuvoje) (PVMĮ 3, 122 straipsniai).
Skaičiuojant iš kitų valstybių narių įsigytų prekių vertę (35 000 Lt sumą), atsižvelgiama tik į tų prekių vertę, kurių pardavėjai yra ekonominę veiklą vykdantys kitų valstybių narių juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie pagal savo valstybės teisės aktus įregistruoti arba privalo įsiregistruoti PVM mokėtojais. PVM turi buti apskaičiuotas už visas įsigytas prekes, dėl kurių ši riba buvo viršyta.
Vadinasi, jeigu MB įsigytų prekių iš kitos valstybės narės asmens, savo šalyje įsiregistravusio PVM mokėtoju arba privalančio juo užsiregistruoti, ir įsigytos prekės būtų atgabentos į Lietuvą, tai toks prekių įsigijimas būtų PVM objektas Lietuvoje. Prievolė MB registruotis PVM mokėtoju dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių, skaičiuoti ir mokėti PVM atsirastų, jeigu tokių įsigytų prekių vertė per kalendorinius metus viršytų 35 000 Lt. Jeigu prekės būtų įsigyjamos iš kitos valstybės narės asmens, kuris nėra registruotas PVM mokėtoju ir neprivalo juo registruotis, toks įsigijimas nebūtų PVM objektas Lietuvoje, MB prievolės dėl tokių prekių įsigijimo registruotis PVM mokėtoju, skaičiuoti ir mokėti PVM neatsirastų. 
Pagal PVMĮ 3 str. 3 dalies nuostatas importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal PVMĮ nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje. Laikoma, kad ne Europos Sąjungos (toliau – ES) prekės importuotos šalies teritorijoje, jeigu šios prekės yra šalies teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į ES teritoriją (PVMĮ 123 str. 1 dalis).
Vadinasi, jeigu prekės bus įvežamos iš trečiųjų šalių (pvz., Kinijos) ir importuojamos šalies teritorijoje, tai tokios prekės bus apmokestintos importo PVM.
Iš trečiųjų šalių į šalies teritoriją įvežamų prekių importo (išleidimo į laisvą apyvartą) muitinės procedūrą įformina, importo muitus ir mokesčius (įskaitant importo PVM) apskaičiuoja Lietuvos Respublikos muitinės įstaiga.

Dėl pelno mokesčio.
Lietuvos vienetų (įskaitant MB) apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (Žin., 2001, Nr. 110-3992, toliau – PMĮ). Jeigu Lietuvos vienetas užsiima prekybos veikla, tai pajamos uždirbtos (gautos) iš prekių pardavimo laikomos apmokestinamosiomis pajamomis. Apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas PMĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, atskaičius leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, pagal PMĮ 5 straipsnį apmokestinamas taikant 15 proc. arba lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Pagal PMĮ 5 str. 2 dalį vienetai (išskyrus pelno nesiekiančius), apskaičiuodami pelno mokestį, gali apmokestinti apmokestinamąjį pelną lengvatiniu 5 proc. mokesčio tarifu tuo atveju, jei vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 1 milijonas litų, išskyrus atvejus, nustatytus PMĮ 5 str. 3 dalyje, kai:
– tie patys fiziniai asmenys kartu (tas pats asmuo) MB ir kituose vienetuose (pvz., AB, UAB ir pan.) turi daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų);
– tas pats fizinis asmuo ir (arba) jo šeimos nariai yra individualios įmonės savininkas (ai) ir valdo daugiau kaip 50 proc. dalių MB.
Pažymime, kad be PMĮ 5 str. 2 d. nustatyto lengvatinio 5 proc. mokesčio tarifo, kitų lengvatų pelno mokesčio požiūriu įkurtai MB nėra numatyta.

Dėl gyventojų pajamų mokesčio.
Pagal MBĮ nuostatas, MB narys iš MB pelno turi teisę gauti: lėšų savo asmeniniams poreikiams ir MB pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį ir/arba už finansinius metus. Šios pajamos nuo 2014-01-01 apmokestinamos taikant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau – GPMĮ) 6 str. 1 dalyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Atkreipiame dėmesį, kad MB nario mokamas valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas, administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra). Sodros internetinė svetainė: www.sodra.lt, informacija draudėjams ir apdraustiesiems teikiama telefonu 1883.
Apmokestinant MB nario (nuolatinio Lietuvos gyventojo) iš MB asmeniniams poreikiams gautas lėšas, kurios priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, taikomas GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (metinis NPD) ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (metinis PNPD).
Nuo iš MB gautų pajamų deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti pajamų mokestį privalo pats MB narys mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki gegužės 1 dienos.
Pagal MBĮ 22 straipsnio nuostatas, MB gali turėti vadovą. MB vadovas (neatsižvelgiant į tai, ar jis yra MB narys, ar ne) už teikiamą vadovavimo paslaugą pagal su MB sudarytą civilinę (paslaugų) sutartį gali gauti atlygį, kuris būtų apmokestinamas kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios pajamos, 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Išsamią informaciją apie MB mokamus mokesčius galite rasti VMI prie FM interneto svetainėje www.vmi.lt → Verslui → Lietuvos vienetams → Mokesčiai.