Kokie dokumentai reikalingi šviestuvų gamybai ir prekybai?

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.77 straipsnio 1 dalimi, įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. Juridinis asmuo privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose nustatytos kaip būtinos jo veiklos sąlygos. Vyriausybės patvirtintose Licencijuojamų veiklų taisyklėse nėra numatytas šviestuvų gamybos licencijavimas.

Verta paminėti, jog elektros įrenginį, jeigu jis operatyvinėje ir techninėje dokumentacijoje nėra pažymėtas kaip veikiantis, draudžiama eksploatuoti. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-28 patvirtintose apšvietimo elektros įrenginių taisyklėse (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=392276&p_query=&p_tr2=2) nurodoma, jog apšvietimo elektros įrenginiai turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklių, Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklių, Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių bei apšvietimo įrenginių taisyklių bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 351/61 patvirtinto  elektrotechninių gaminių saugos techninio reglamento reikalavimus. Pavyzdžiui:

• teikiami į rinką elektrotechniniai gaminiai turi būti sukonstruoti pagal Europos Bendrijoje taikomą saugos reikalavimų gerą inžinerinę praktiką, nekelti pavojaus žmonių, naminių gyvūnų arba turto saugai, kai jie yra tinkamai įrengti, prižiūrimi bei naudojami pagal paskirtį, kuriai yra pagaminti;
• prieš pateikiant į rinką elektrotechninį gaminį, būtina jį pažymėti CE atitikties žymėjimu;
• elektrotechnikos gaminiai turi būti atsparūs aplinkos poveikiui (arba turi būti apsaugoti nuo šio poveikio);
• elektrotechnikos gaminių statybinė ir techninė dalis turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.

Pažymėtina, jog institucija, kontroliuojanti, ar į šalies rinką vartotojams tiekiami ne maisto gaminiai ir teikiamos paslaugos atitinka teisės aktuose nustatytus privalomuosius ženklinimo ir saugos reikalavimus, yra valstybinė ne maisto produktų inspekcija, o elektrotechninės produkcijos atitikties įvertinimą pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų reikalavimus atlieka atitinkamos sertifikavimo įstaigos, pavyzdžiui, UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“. Išduotu sertifikatu yra patvirtinama, jog tam tikras produktas atitinka teisės aktų reikalavimus, o tai sukelia pasitikėjimą pirkėjui, kad norimas įsigyti produktas yra saugus bei tinkamas naudoti. Priešingu atveju, neatitinkančio teisės aktų reikalavimų produkto tiekimas į rinką galėtų būti sustabdytas arba toks produktas galėtų būti pašalintas iš rinkos.

Kalbant apie tinkamiausią verslo formą, svarbus žingsnis prieš pradedant savo verslą yra verslo formos parinkimas. Ją renkantis, reikėtų atsižvelgti į keletą kriterijų, tokių kaip veiklos pobūdis, turimo kapitalo dydis, atsakomybės laipsnis, veiklos vykdymo sudėtingumo laipsnis ir pan. Remiantis išvardintais kriterijais galima įregistruoti individualią įmonę, uždarąją akcinę bendrovę ar mažąją bendriją.

Pažymėtina, jog individualiai įmonei įsteigti nereikia įstatinio kapitalo, jai taikomos supaprastintos buhalterinės apskaitos taisyklės, nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. Tačiau, kita vertus, individuali įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, kurios savininkui taikoma neribota turtinė atsakomybė, t.y. už įmonės skolas  savininkas atsako visu savo turtu. Mažoji bendrija ir uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybės juridiniai asmenys, kurių savininkai (akcininkai) už įmonės prievoles neatsako savo asmeniniu turtu. Mažajai bendrijai nenustatytas minimalus įstatinis kapitalas, reikalaujama mažesnių steigimo išlaidų, jos valdymas yra paprastesnis nei uždarosios akcinės bendrovės; mažajai bendrijai taikomi supaprastinti apskaitos reikalavimai. Kadangi norima vesti kuo paprastesnę buhalterinę apskaitą, patartina rinktis steigti individualią įmonę ar mažąją bendriją.

Atsižvelgiant į tai, jog norima atidaryti internetinę parduotuvę, reikia pažymėti, jog sutarčių sudarymą elektroniniu būdu reglamentuoja Lietuvos Respublokos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintos „Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklės“. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.366 straipsnio 5 dalimi, pardavėjas privalo iki sutarties sudarymo naudojamomis ryšio priemonėmis pateikti pirkėjui tinkamą informaciją, kurioje privalo būti nurodyta:

• duomenys apie pardavėją;
• daikto pagrindinės savybės;
• pardavimo kaina;
• daikto pristatymo kaina;
• mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarka;
• pirkėjo teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo tvarka;
• naudojimosi ryšio priemonėmis įkainiai, kai jie skaičiuojami kitaip nei įprasta;
• laikotarpis, kurį pasiūlymas ir kaina galioja;
• mažiausia sutarties trukmė, kai yra sudaroma sutartis dėl nuolatinio daiktų teikimo.

Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.366 straipsnio 8 dalimi, iki sutarties sudarymo, o kai daiktai teikiami – iki daiktų pateikimo (jeigu juos pateikia ne pardavėjo įgaliotas trečiasis asmuo) pirkėjas turi gauti raštu informaciją apie:

• siūlomą daiktą (pavadinimas, pagrindinės savybės);
• pardavėją; nurodoma, kur ir kam pirkėjas gali adresuoti bet kokį skundą;
• pirkėjo teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo tvarką;
• mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarką, pardavėjo teikiamas daikto priežiūros paslaugas ir garantijas, jeigu jos suteikiamos;
• sutarties atsisakymo sąlygas, jeigu sutartis neterminuota arba ilgesnė nei vieniems metams.