Ar galima viešos įstaigos teikiamą informaciją komercializuoti?

Visų pirma, interneto portale pateikiama informacija ir informaciniai tekstai gali būti saugomi autorių teisės su sąlyga, jei ši informacija ir informaciniai tekstai atitinka autorių teisių apsaugai keliamus reikalavimus, t. y. jie yra pakankamai originalūs turinio prasme ir (ar) išreikšti originalia forma. Nesaugotinais objektais autorių teisių prasme būtų laikomi įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius (t. y. tam tikri faktai, žinios, informacija, kurie nelaikytini originaliais kūriniais). Dėl informacinių straipsnių sukūrimo ir jų paskelbimo internetiniame portale viešoji įstaiga gali būti sudariusi autorines kūrinio užsakymo sutartis, kuriose konkrečiai gali būti aptarta, kam priklauso autorių teisės į sukurtus kūrinius (originalią informacinę medžiagą ar informacinius straipsnius, skelbiamus portale). Tarkime, autorių turtinės teisės priklauso viešajai įstaigai, o asmeninės neturtinės teisės – konkretų kūrinį sukūrusiam fiziniam asmeniui. Todėl rekomenduotina atidžiai peržiūrėti portale pateikiamą informaciją ir įvertinti, kokie pranešimai apie turtines autorių teises pateikiami portale, ar nurodomi informacinių straipsnių autoriai ir pan. Jei jokia informacija nėra pateikiama, vis tik rekomenduotina susisiekti su viešąja įstaiga tikslu išsiaiškinti, ar tame portale yra autorių teisių saugomos medžiagos.

Norint panaudoti informacinius straipsnius, į kuriuos teisės priklauso viešajai įstaigai ir (ar) konkrečiam autoriui, paprastai reikia gauti teisių turėtojo sutikimus (leidimus). Tačiau, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato keletą išimčių (autorių teisių apribojimų), kai tokie leidimai nėra būtini. Pirma, kai kūriniai, tiksliau – nedidelė tų kūrinių dalis (ištraukos), yra cituojami (tarkime, kritikos, apžvalgos tikslais ir pan.). Antra, jei viešosios įstaigos viešai skelbiamus informacinius straipsnius (ar jų ištraukas) norima panaudoti visuomenės švietimo ir mokymo tikslais. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar ta kita šviečiamoji ar mokymo veikla, kuriai norima panaudoti sukurtus informacinius straipsnius, tikrai nėra komercinė, t. y. ar nauda nėra gaunama netiesiogiai, ir ar kūrinių naudojimo apimtis yra tiesiogiai susijusi su mokymo programomis ir neviršija mokymui reikalingo masto. Trečia, įstatymas leidžia be teisių turėtojų leidimo viešai skelbti, įskaitant ir internete, išleistus ar viešai paskelbtus straipsnius aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis, jeigu teisių turėtojai nėra uždraudę taip naudoti kūrinius (t. y. reikia įvertinti, ar internetiniame portale toks draudimas nėra numatytas). Visais šiais trimis atvejais naudojant informacinius straipsnius (ar jų ištraukas) reikėtų pateikti nuorodas į teisių turėtojus (viešosios įstaigos pavadinimą), šaltinius, iš kur tas informacinis straipsnis paimtas ir pan. Autorių teisių apribojimai taikomi vertinant ne tai, kas yra naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo – o kokia yra kūrinio naudojimo paskirtis.