Transporto įmonė, užsakomieji reisai (kurių neįmanoma žinoti prieš 2 savaites), ar privaloma sudaryti grafikus?

Vairuotojų darbo/vairavimo ir poilsio laiką reglamentuoja 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85“ (toliau – Reglamentas) bei Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte, patvirtinti LR Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ypatumai). Pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 147 str. 3 d., darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo.

Kolektyvinėse sutartyse gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Taip pat įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose be vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Taigi darbo grafikus sudarinėti paprastai yra būtina.

Jeigu darbuotojui pagal darbo grafiką yra darbo diena, tačiau darbdavys nesuteikia darbo ne dėl darbuotojo kaltės, žymima prastova ir darbuotojui mokama DK 195 str. nustatyta tvarka. Kita vertus, pagal Ypatumų 11.1 p. ir DK 149 str. transporto įmonėse yra taikoma suminė darbo laiko apskaita. Suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis nustatomas darbdavio įsakymu (ar kitu lokaliniu dokumentu). Jis gali būti iki 4 mėnesių, kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas iki 6 mėn. (Ypatumų 12 p.).

Pagal DK 188 str., darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinėse sutartyse, o jei kolektyvinės sutarties nėra, – darbo tvarkos taisyklėse ar kituose vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose. Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo) nustatomos darbo sutartyse.

Apmokėjimas už darbą priklauso nuo to, kokį apmokėjimo būdą sulygsite su darbuotoju. Vairuotojams iš esmės nustatoma laikinė darbo apmokėjimo sistema, taikant mėnesinę tarifinę algą ar valandinį tarifinį atlygį. Be to, vairuotojams mokamas padidintas darbo užmokestis už darbą nakties laiku, viršvalandžius (DK 193 str.), švenčių dieną (DK 194 str. 2 d.), o kai sudaromas darbo grafikas – ir kompensuojamas darbas poilsio dienomis (DK 194 str. 1 d.). Susitarus, jog darbuotojui mokama pagal tarifinį atlygį priklausomai nuo dirbto laiko, darbo užmokestis bus mokamas būtent atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką. Būtina paminėti, jog

Ypatumai neleidžia vairuotojams taikyti ne visą darbo laiką. Kai vairuotojui nustatytas valandinis tarifinis atlygis, būtina paisyti apskaitinio laikotarpio darbo valandų normos – jeigu vairuotojas neišdirba valandų, nesant neatvykimams į darbą, pagal nustatytą normą, jam sumokama už visą apskaitinio laikotarpio valandų normą. Jeigu vairuotojui nustatyta mėnesinė tarifinė alga ir jis neišdirba valandų, nesant neatvykimams į darbą, pagal nustatytą normą, jam darbo užmokestis, atsižvelgiant į neišdirbtas valandas, negali būti mažinamas, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog per pavyzdžiui 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį paprastai yra įvykdoma apskaitinio laikotarpio norma.