Kaunietis Algirdas Mažeika gimė ir užaugo valstiečių darbininkų šeimoje. Baigęs Kauno 12-ąją vidurinę mokslų netęsė. Nebuvo poreikio. Dėl politinės ir ekonominės situacijos vaikinui teko tarnauti kariuomenėje. Pirmasis karjeros laiptelis atlikus tarnybą – dveji metai „Inkaro“ fabrike, kur ėjo elektriko ir šaltkalvio pareigas. Vis dėlto tai nesutrukdė sumaniam vyrui vėliau pasukti į verslą ir sėkmingai įsitvirtinti.

Šiuo metu A. Mažeika daugiausia dėmesio skiria Bernelių užeigos restoranų maisto kokybės kontrolei ir plėtrai. Visais kitais darbais rūpinasi jo vaikai ir ilgamečiai bendrovės darbuotojai. Algirdas prasitarė dabar galintis daryti tik pačius maloniausius darbus. Pavyzdžiui, naujausias jo projektas ir džiaugsmas – parko Kaune, Šilainių mikrorajone, kūrimas. „Tai tarsi duoklė bendruomenei. Labai džiaugiuosi, kad jau šį mėnesį kauniečiai galės džiaugtis gražiu parku ir jį nesigėdydami rodys svečiams iš užsienio. Manau, visada reikia stengtis ne tik dėl savęs“, – sakė vers- lininkas. Tiesa, anksčiau apie tokius dalykus A. Mažeika negalvojo. Net ir į verslo pasaulį atėjo paskatintas ne noro ką nors sukurti ar įprasminti savo gyvenimą, o tam, kad padėtų šeimai ir ją išlaikytų. To, ką pavykdavo uždirbti kaip samdomam darbininkui, vargiai užtekdavo.

„Viskas prasidėjo nuo darbų su patentais. Tuomet plėtojau kailių verslą. Juos veždavau iš Rusijos, o čia, kooperatyve „Lokys“, jie virsdavo parduoti tinkama produkcija: kailiniais, kepurėmis ir panašiai“, – pasakojo pašnekovas. Vėliau atsirado galimybė imtis kitokios veiklos. Į ją Algirdas nenumojo ir taip Šilainiuose iškilo turgavietė.

Vis dėlto lemtingas veiklos posūkis įvyko 1988 m. Tuomet draugas Algirdui pasiūlė nerti į restoranų verslą. Ir šį kartą kaunietis neatsisakė pasitaikiusios progos – Palangoje buvo atidaryta užeiga pavadinimu „Arka“. „Gana netikėtai ir daugiau atsitiktinai ėmiausi tos veiklos. Laimė, viskas klostėsi sėkmingai. Tuometė spauda net rašė, kad tai yra viena geriausių ir populiariausių jaunimo susibūrimo vietų Palangoje. Matyt, buvo tiesos, nes dažnai visi norintys netilpdavo į vidų, todėl muzikos klausydavosi susėdę lauke“, – prisiminė Algirdas. Paakintas sėkmės ir sulaukęs naujų politinių vėjų, kurie išdraskė Sovietų Sąjungą ir atnešė Lietuvai nepriklausomybę, verslininkas 1993-iaisiais Kaune atidarė kitą barą – „Fine“. Jis vėliau virto Bernelių užeiga.

Šio restoranų tinklo istorijos pradžia – 1999 m. rugpjūčio 28 diena. Tuomet Kaune duris atvėrė pirmoji rekonstruota, sovietmečiu gyvavusi Bernelių užeiga. Ji įsikūrusi vieninteliame Kauno senamiestyje esančiame XVIII amžiaus pradžios mediniame pastate, kuris laikomas architektūros paminklu.

„Dėl šio statuso restauravimo darbai buvo atliekami itin kruopščiai, išsaugant kiek įmanoma daugiau autentiškų statinio detalių. Vis dėlto didelę dalį jų teko keisti, mat pastatas buvo apleistas ir smarkiai apgriuvęs“, – neslėpė A. Mažeika.

Pasak jo, tinklą kasmet papildydavo naujas restoranas, o šiuo metu iš viso jų yra devyni. Verslininkas neketina sustoti ir prasitarė, kad greičiausiai rugsėjo mėnesį Vilniuje duris atvers dar viena Bernelių užeiga. Tiesa, tai ne vieninteliai ateities planai. Pasirodo, restoranų tinklas yra gavęs pasiūlymą pradėti veiklą už Atlanto – Čikagoje.

Žinoma, darbas ir plėtra užsienyje Algirdui nebūtų naujovė, mat šių metų pradžioje veiklą pradėjo pirmoji Bernelių užeiga Londone. Ji įsikūrusi Didžiosios Britanijos sostinės Leitonstono rajone ir vietos gyventojų žinoma pavadinimu „The Shepherd’s Inn – Bernelių užeiga“.

„Įdomiausia, kad iš pradžių restorane lankėsi daugiausia tik ten gyvenantys lietuviai. Laikui bėgant atsirado nemažai britų, kurie dabar su malonumu valgo mūsų siūlomus patiekalus. Bene mėgstamiausi jų patiekalai yra karka ir cepelinai“, – pasakojo A. Mažeika.

Anot verslininko, Londone atidarytas restoranas išpopuliarėjo žaibiškai, todėl klientai, norintys kurį nors savaitgalį į jį užsukti, turi rezervuoti vietas prieš porą savaičių. Dėl šios priežasties Bernelių užeigos valdytojai jau beveik pasirengę atidaryti dar bent vieną tokį restoraną Anglijoje.

Žiūrint iš dabartinės perspektyvos, laikai, kai Algirdas turėjo sunkiai dirbti pagal patentus ir pardavinėti mezginius ar įvairius kailinius, yra tokie tolimi ir net beveik nerealūs. Vis dėlto jų pamiršti niekada, matyt, nepavyks, nes būtent tuomet verslininkas iš Kauno sukaupė santaupų, kurias galėjo investuoti į restoranus. Paklaustas apie sprendimą įkurti ir atnaujinti Bernelių užeigą, Algirdas teigė, kad tai buvo taip pat visiškas atsitiktinumas. „Tuomet gavau netikėtą pasiūlymą pirkti apleistą pastatą. Buvo privatizacijos metas, tad įsigijau jį gana geromis sąlygomis. Vis dėlto investuoti irgi teko daug: stogas buvo įlūžęs, o rūsyje žiemą galėjai čiuožinėti su pačiūžomis, nes ten buvo sprogę radiatoriai. Atvirai sakant, daug dalykų teko keisti, iš senojo pastato liko tik kai kurios sienos“, – pasakojo kaunietis. Jo teigimu, pradėti nebuvo itin sudėtinga – gelbėjo sukaupta patirtis ir ištekliai. Be to, pavyko suburti patikimą kolektyvą. Didelė jo dalis vis dar dirba Bernelių užeigoje.

„Aš, žinoma, kalbu apie administracijos darbuotojus. Padavėjai keičiasi dažniau. Turiu pasakyti, kad šiais laikais nelengva rasti bet kokios pozicijos gerą darbuotoją. Juolab kad darbui restorane reikia visiško atsidavimo. Turi praktiškai ten gyventi“, – tvirtino A. Mažeika. Anot verslininko, sprendimas atidaryti restoraną, kuriame svečiai būtų vaišinami lietuvių virtuvės patiekalais, nėra atsitiktinis. Idėja kilo dar tuomet, kai kiti verslo reikalai suvesdavo su partnerius iš Vokietijos. Šie vis klausdavo: „Kur galima būtų paragauti jūsų nacionalinės virtuvės patiekalų?“

„Kadangi konkurencija buvo dar nedidelė, Bernelių užeiga greitai rado savo nišą ir pritraukė nemažai verslo klientų bei turistų. Turistai yra ta auditorija, kuriai stengiamės parodyti kuo daugiau Lietuvos. Be to, suteikiame galimybę paragauti lietuviškos naminukės. Tiesa, ji ne iš miškų glūdumos, o vienos bendrovės legaliai gaminamas produktas“, – pasakojo A. Mažeika. Restoranų tinklui bus dar paprasčiau veikti dabar, kai bankrutavo buvusio Algirdo partnerio valdyti „Bajorkiemis“ ir „Dvarkiemis“. Pašnekovo teigimu, šie objektai netrukus bus parduoti iš varžytynių. Jose ketina dalyvauti ir Bernelių užeiga, nes planuojama įsigyti buvusių konkurentų verslą. Verslininkas gerai vertina savo valdomo verslo padėtį šalies rinkoje. Pagrindinė priežastis – išskirtinumas.

„Matote, mes esame gana išsiskiriantys, nes orientuojamės į užsieniečius, kurie atvyksta į Lietuvą. Užsieniečiams visada įdomu ragauti nacionalinės virtuvės patiekalus. O vietiniai… juk lietuvis, kad ir kur jis būtų, visada norės cepelinų ar juodos duonos. Be to, mūsų įdirbis didelis, o tai padeda pritraukti klientų ir gauti viešojo sektoriaus atstovų užsakymų“, – aiškino Algirdas. Anot jo, plėtrą ir naujas galimybes taip pat atveria dalyvavimas parodose.

Ten verslininkui teko išgirsti įvairių atsiliepimų ir pamatyti neregėtų dalykų. „Pavyzdžiui, rusai lietuvių virtuvei jaučia savotišką nostalgiją. Jie visuomet mielai ragauja mūsų patiekalus, be to, įvertina apdovanojimais. O štai kinams, kuriuos sutikome dalyvaudami parodoje Šanchajuje, daug kas atrodė gana keista. Jie stebėjosi, kaip mėsa atsidūrė bulvėje, ir bandė cepelinus valgyti pagaliukais. Labiausiai jiems patiko šaltibarščiai, kuriuos teko ruošti iš kažkokio jogurto, nes kefyro nebuvo kur įsigyti. Bet vis tiek pavyko neblogai“, – prisiminė Bernelių užeigos įkūrėjas.

Klausydamasis jo entuziastingo pasakojimo, kuris dvelkia savo kultūros ir šalies pasididžiavimu, nejučia prisimenu šiuolaikinį jaunimą, atsukantį nugarą lietuviškai kultūrai, kuri neva yra kaimietiška ir daro gėda. Anot A. Mažeikos, liaudies muzika atbaido „treninguočius“.

„Jie neturi ką veikti tokioje aplinkoje, todėl net ir neateina. Džiugu, kad pas mus užsuka nemažai gerojo jaunimo, kurio Lietuvoje apstu“, – sakė kaunietis. Tikėtina, kad dalis to gerojo jaunimo ateityje sukurs verslą ir gal net konkuruos su Bernelių užeiga. Tokio scenarijaus Algirdas nesibaimina. Pasak jo, svarbiausia, kad būtų noras ko nors siekti. „Kiekvienas verslas rizikingas, tačiau svarbu žinoti, ko sieki, ir to nuoširdžiai trokšti. Tuomet įmanoma įgyvendinti viską, ką sugalvosi. Pavyzdžiui, kai pasakau, kad vienas ar kitas dalykas bus padarytas, vadinasi, taip ir bus, nesvarbu, kiek reikės jėgų ir laiko. Todėl linkiu visiems, kas svarsto, ar imtis verslo, norėti ir netingėti“, – „bzn start“ skaitytojams palinkėjo A. Mažeika.

Faktai apie Bernelių užeiga

Lietuvoje veikia devynios Bernelių užeigos

Viena Bernelių užeiga yra Didžiojoje Britanijoje, Londone

Atidarant pirmą restoraną Lietuvoje buvo investuota 300 000 Lt

Dėl nuolatinės plėtros ir investicijų veikla nėra iki galo atsipirkusi, tačiau skolas bankams bendrovė jau atidavė

Vidutiniškai klientas Bernelių užeigoje išleidžia 15 Lt

Labdaros projektams ir paramai bendrovė per metus skiria nuo 10 iki 20 tūkst. Lt