Trauka kaimui buvo tokia didelė, kad jos nekompensavo nei pasirinktas veterinarijos gydytojo kelias. Danuta Beliavska-Aleksiejūnė širdies ramybę susigrąžino tik įsigijusi sklypą miške ir pradėjusi kurti draugiškų gyvūnų ūkį – socialinį verslą Všį „Myliu kaimą“.

Trauka kaimui, gamtai, gyvūnams Danutą lydėjo nuo vaikystės, o ji gyveno mieste, giminaičių gyvenančių kaime taip pat neturėjo – tad ši didžiulė trauka liko nepatenkinta. Bandė šią meilę kompensuoti tapdama veterinarijos gydytoja, bet vistiek gyveno mieste. Kartu su vyru nusprendė paieškoti sodo sklypo, tačiau užsukus į vieną sklypą miške moteris liko sužavėta grožio ir ramybės, be ilgų svarstymų nusipirko sklypą. Keleta metų leisdavo ten tik savaitgalius, bet nusprendė daryti savo svajonių pokyčius – statytis namą ir pagaliau gyventi kaime – išėjo iš darbo LSMU veterinarijos akademijoje,  metė doktorantūros studijas ir įkūrė VŠĮ „ Myliu kaimą“. „Visiškai atsidaviau darbui poilsiavietėje dar nežinodama ar galėsiu iš to pragyventi“ – pasakoja socialinio verslo kūrėja D. Beliavska – Aleksiejūnė.

Naujoko sėkmė

Pradėjusi gyventi kaime ši moteris neturėjo didelių planų kurti verslą, tiesiog mėgavosi gamta, gyvūnais ir savo džiaugsmais dalinosi socialiniuose tinkluose. Tuomet ją pastebėjo viena nuomonių formuotojų ir pasiprašė į svečius su savo dukra. Apžiūrėjusi ūkį ji ir mestelėjo idėją, jog Danuta turėtų savo gyvūnų ūkį rodyti šeimoms iš miesto.

Tuo metu ir pati šio verslo kūrėja nelabai tikėjo šia idėja, bet padarė pirmąjį žingsnį ir sukūrė Facebook paskyrą „Myliu kaimą“. Jos artimieji taip pat netikėjo sėkme, o po kievieno sėkmingo sezono kartodavo, jog tai tik „naujoko sėkmė“. Tačiau moters tikėjimą sėkme įkvėpė draugai ir žmonių atgalinis ryšys.

Šiuolaikinis vaikas nesuvokia gyvūnų proporcijų ir jų elgesio

Socialinio verslo „Myliu kaimą“ tikslas sukurti ir puoselėti poilsiavietę, kuri teigiamai veiktų miesto žmogaus psichinę sveikatą ir padėtų edukuoti vaikus. Danuta norėdama perteikti žmonėms jausmą, ryšį – tokį kokį ji pati jaučia su gyvūnais, į šį ūkį įleidžia tik mažas kompanijas, šeimas: „Nuo pat pradžių mūsų poilsiavietė buvo skirta tik vienai šeimai ar kompanijai, tam, kad pavyktų patirti tai ką jaučiu aš – ryšį su gamta ir gyvūnais, o tai galima patirti tik būnant tarp savo artimųjų žmonių, netrukdant svetimiems, tad siekiant jaukumo ir išvengiant kitų lankytojų prieš atvykstant reikia rezervuotis savo laiką.“ – pasakoja verslininkė

Čia nerasite šiuolaikinio pasaulio „gerovių“: atrakcionų, helio balionų, plastikinių čiuožyklų, čia rasite tik gamtos grožį, nes šis socialinis verslas siekia padėti pailsėti žmonėms nuo miesto triukšmo, taip pat pastebėjo ir sprendžia socialinę problemą – šiuolaikinis vaikas mato gyvūną kompiuterio ekrane, o realybėje nesuvokia jo proporcijų, kai kurie vaikai atvykę išsigąsta gyvūnų, ir vietoj tėvelių planuoto džiaugsmo – patiria stresą. Taip pat visiškai nesupranta gyvūnų elgsenos: „Jie nežino, kad avys ramios ir lėtos, labai taikios, o ožkos greitos, gudrios ir tokios vikrios, kad sugeba net į medį įlipti“ – dalinasi savo patirtimi socialinio verslo kūrėja.

Nuo nedrąsios pražios iki gyvų gyvūnų pažinimo pamokų

Šio verslo kelias prasidėjo nuo pavienių šeimų apsilankymų, pažinčių su gyvūnais ir jų istorijomis. Vėliau paslaugų spektras pradėjo augti natūraliai – atsiradus klientų poreikiui. Pačios šeimos pradėjo prašyti leisti švęsti gimtadienius jų ūkyje. Vėliau apie tai papasakodavo kitiems, todėl srautai didėjo, bet šeima ir toliau laikosi principo, jog didelių kompanijų nepriima. Vėliau pradėjo kreiptis darželiai ir mokyklos prašydami savo auklėtiniams parodyti gyvūnus, tokiu būdu atsirado edukacijos apie gyvūnus, vaikų kolektyvams. „Taip pradėjau vesti edukacijas apie gyvūnus vaikų kolektyvams, vadinu jas “Gyvomis Gyvūnų pažinimo pamokomis”, nes jų metu vaikai gali patys pašerti gyvūnus, juos paglostyt ir sužinoti ne tik kažką įdomaus, bet ir juokingo. Stengiuos, kad pamoka būtų žaisminga ir vaikai įsimintų ilgam” – sako idėjos autorė.

Moteris pasakoja, kad jos fantazija dirba viršvalandžius, o to pasekmė – voverynės laipynių parkas, bei toliau miške atsiradęs namelis medyje, kuris paslėptas nuo svetimų akių ir yra skirtas ilsėtis vienai porai. Planuojama pasirašyti sutartį su vokietijos įmone, kuri siūlys vokiečiams ilsėtis šioje neįprastoje vietoje.

Verslo sėkmė tai nuoširdumas ir drąsa klausti

Danuta kūrė ūkį tik sau – neplanavo verslo, tad pradėjus veiklą, reikėjo rasti daug atsakymų, kaip legalizuoti ūkį. Moteris labai džiaugiasi, kad į visus klausimus kantriai atsakinėjo Kaišiadorių vietos veiklos grupė ir Kaišiadorių verslo turizmo informavimo centro darbuotojai.

Taip pat pradėjusi versla moteris nesidomėjo ar turi konkurentų, tik vėliau sužinojo jog analogiškas paslaugas siūlančių ūkių netoliesi yra, su jais susipažino ir šiuo metu dalinasi klientais esant dideliam užimtumui.

Beliavska – Aleksiejūnė nemėgtsa būti labai „išmani“, nuolat rankose nešiotis telefono bei kelti istorijas į socialinius tinklus. Tai daro tik tuomet kai jaučia įkvėpimą, bet tai ir tampa jos sėkme – žmonės pastebi, kad jos įrašai nuoširdūs ir įdomūs, todėl jos verslas reklamuojamas „ iš lūpų į lūpas“. Tik nepavyksta draugauti su skaičiais, čia ją gelbėja vyro brolis ir draugės mama.