Rima Brimienė sako, jog šeimininkaudama namie labai mėgdavo kepti blynus. Juk skanu. O vieną dieną pagalvojo: „Jeigu skanu man, tai gal skanu ir kitiems?“ Visa kita jau, kaip sakoma, istorija – šiuo metu Vilniuje veikia jau trys „Gusto blyninės“. Tad nuo ko gi prasidėjo šios verslininkės kelias ir ko ji išmoko eidama juo?

– Gal galėtumėte papasakoti apie pirmuosius savo uždirbtus pinigus? Ar prisimenate, kada ir kaip tai buvo?

– Puikiai prisimenu, nes tai buvo pagal darbo sutartį išmokė tas pirmas atlyginimas. Kaip dabar atsimenu, stovėjau eilėje prie langelio KASA ir gavau darbo užmokestį pagal pareiginį atlyginimą. Man buvo 17 metų ir dirbau medicinos sesele ligoninėje. Neįkainojama darbo patirtis. Manau, kad būtent tas darbas ir buvo pagrindas, formuojantis mane kaip asmenybę.

– Kokia buvo jūsų pirmoji pažintis su verslu, verslo pasauliu?

– Kai tik nusprendžiau, kad noriu siekti daugiau, atsiverčiau dienraštį „Lietuvos rytas“ ir, pamačiusi patį didžiausią darbo skelbimą, iš karto nusiunčiau savo gyvenimo aprašymą, nei gerai pagalvojusi, nei labiau pasidomėjusi – vis per savo naivumą ir jauną amžių. Tai buvo 1997 metais. Pakliuvau į pardavimo skyrių informacinėje tarnyboje 009. Šioje įstaigoje pirmąkart ir susidūriau su verslo pasauliu. Jis buvo man labai palankus, didelis procentinis atlyginimas, šauni komanda, viskas kaip stebuklų šalyje.

– Kas svarbu pradedant verslą? Be kokių savybių neįmanoma būti verslininku?

– Pirma, svarbu turėti idėją ir ja tikėti, net jeigu visi aplinkui sakys: „Nesąmonė, verslo rykliai tave praris, išsilaikysi daugiausia metus“, paklausyti ir tikėti savimi toliau. Antra, reikia turėti organizatoriaus savybių, be jų būtų sudėtinga.

– Kodėl būtent blynai? Kaip kilo idėja atidaryti blyninę?

– Esu gimusi po laiminga žvaigžde. Įsivaizduokite, kad blynus galiu valgyti kasdien. Juokauju. Jeigu rimtai, tai hobis, kuris tapo verslu. Iki 2005 metų, kol nebuvome atidarę blyninių, kiekvieną dieną šeimos virtuvėje kepiau blynus, visai rimtai, mes be blynų negyvenome. Tada šovė į galvą mintis: „Jeigu mes negalime be blynų, gal dar kas nors be jų negali, o ke pti neturi laiko?“ Prasidėjo rinkos pažinimas, tada dar Vilniuje nebuvo blyninių, dabar jau yra. Kai pamatė konkurentai, kad jeigu pavyko kažkam, pavyks ir kitiems, jų atsirado daug, mano manymu, jau per daug. Bet mes turime lojalių klientų ratą, stengiamės nenuvilti jų. Jeigu nuviliame, sąžiningai pripažįstame tai ir taisome savo klaidas.

– Ką laikote didžiausiu savo karjeros laimėjimu, svarbiausia išmokta pamoka? Kodėl?

– Didelis laimėjimas, kai neturi pinigų, užnugario, su idėja nueini į banką ir jis tavo idėja patiki, finansuoja. Dar didesnis laimėjimas, kad bankas nefinansuoja be garantijų, tada eini į „Invegos“ garantijų fondą, ten vėl tavimi patiki ir suteikia tavo verslo idėjai garantiją. Rezultatas 80 darbo vietų ir „Gusto blyninės“ rinkoje nuo 2005 metų. Jeigu man sako „neįmanoma“, aš juokiuosi, tikrai įmanoma. Jeigu manai, kad neįmanoma, vadinasi, nepakankamai nori ir ieškai sau pateisinimo, kodėl neįmanoma.

– Ką turėtų žinoti jaunas žmogus, dar tik pradedantis savo kaip verslininko kelią?

– Nekalbėsiu apie tai, kad turi būti narsus, su polėkiu, tai savaime suprantama. Turi turėti šalia žmonių, kurie tave palaikys, o ne stabdys. Ir svarbiausia, turi planuoti, planuoti ir dar sykį planuoti, turi turėti strategiją ar planą, kaip nori gali pavadinti, kur tu nori būti po penkerių metų ir kaip atrodys tavo verslas. Mano, kaip verslininkės, vertybė – tik sąžiningas verslas, kad jaustumeisi saugiai ir nebijotum dėl savo verslo ateities. Geriau turėti mažiau, bet sąžiningai. Jeigu visi Lietuvos verslai laikytųsi tokių vertybių, jaunimas liktų dirbti ir gyventi Lietuvoje, todėl reikia pradėti nuo savęs.