Supratusi, jog azijietiška virtuvė Lietuvoje dar nėra tinkamai iškomunikuota, Dovilė Beržinytė šios misijos ėmėsi pati. Įkūrusi elektroninę maisto produktų parduotuvę „Misogero“ ji kviečia pamėgti umamišką penktąjį skonį. Mergina įsitikinusi, jog, nors tokia naujovė itin patraukli vartotojams, raktas į sėkmę – atvira verslo komunikacija ir santykis su klientais.

Besivystančią parduotuvės idėją jos įkūrėjai Dovilė Beržinytė ir Rasius Baltramiejūnas slėpė nuo draugų ir pažįstamų iki pat „Misogero“ atidarymo. Tą nusprendė daryti sąmoningai – norėdami apsaugoti save ir savo idėją, nes iki galo nesitikėjo, jog pavyks ją įgyvendinti. Kai atskleidė savo sumanymus aplinkiniai mintį atidaryti azijietiško maisto parduotuvę priėmė itin pozityviai. Matant Dovilės pomėgį gaminti azijietiškus patiekalus ir dalintis receptais draugų nestebino toks užsidegimas. Merginai šis verslas labai pritiko. Tai buvo būdas suburti taip pat mąstančius ir dėl azijietiško maisto „einančius iš proto“ žmones.

Jaučia būtinybę ne tik parduoti

Dovilė įsitikinusi, jog jos versle svarbiausia ne tik parduoti, bet ir edukuoti, kad azijietiška virtuvė būtų tinkamai pristatyta vartotojui. „Žmonės bijo prisipirkti mažiau žinomų produktų, kad šie „nedulkėtų“ lentynoje nepanaudoti. Mūsų pagrindinis darbas, ne tik parduoti, bet ir supažindinti, kaip ir kur naudoti tuos produktus“, – komentuoja jaunoji verslininkė. Atradę šiuos egzotiškus ingredientus vartotojai vis dažniau savo patiekalus gardina umami skoniu.

Umami – tai neįprastas penktasis skonis, kuris jau priskiriamas prie pagrindinių, kartu su rūgštumu, saldumu, sūrumu ir kartumu. Dovilė pažymi, jog jis kitoks nei, pavyzdžiui, druska: „Umami tarsi apgaubia visą skonių paletę, dėl to tampa malonu valgyti“.

Vartotojus šis skonis traukia ir dėl įdomumo faktoriaus – daug tokio maisto galima pamatyti filmuose, serialuose. Egzotiškus patiekalus taip pat pamėgę ir keliautojai, kuriems gaminimas primena keliones į Tailandą ar Japoniją. Umami žavi ir savo naujumu. Daugelio produktų negalima lengvai rasti parduotuvių lentynose, todėl tai kelia vartotojų smalsumą.

Rezultatas atpirko pastangas

Idėja išskirtinio koncepto parduotuvei kilo Dovilei ir Rasiui dirbant Kopenhagoje. Danijoje jie atrado vietines azijiečių parduotuves, kurios labai nustebino savo produktų gausa. „Kadangi tokį maistą, užkandžius labai mėgstu, tikrai panorau, jog tokia parduotuvė būtų ir Lietuvoje“, – prisimena D. Beržinytė. Tuomet Dovilė ir Rasius tik pajuokavo apie šią idėją, kol galop apjungė savo jėgas ir 2020 metų sausį pradėjo ieškoti tiekėjų.

Dovilė atskleidžia, jog nors apie „Misogero“ idėją žinojo vos keletas žmonių pačioje verslo pradžioje sulaukė reikiamos pagalbos. „Rasiaus tėtis kaip tik turėjo plotą sandėlyje mums, tad tai buvo tarsi ženklas iš aukščiau, jog turime imti ir veikti ties savo idėja“, – pasakoja mergina. Kitai, kūrybinei pusei apipavidalinti, padėjo draugai Kopenhagoje: ir pavadinimą padėjo sugalvoti, ir logotipą sukūrė, ir su internetine parduotuve pagelbėjo. „Atsimenu tuos momentus ir dabar“, – juokiasi pašnekovė, – „mes neturėjome daug IT žinių, tad daug ką reikėjo patiems išsiaiškinti, buvo daug keblumų, daug ašarų, kai nepasisekdavo, kad turėtume norimą rezultatą“.

Daugiau dėmesio skiria savo paslaugų vertei

Beržinytė sako, jog nejaučia didelės konkurencijos. Nors pačioje verslo pradžioje ir buvo atlikta konkurentų analizė, mergina daugiau dėmesį teikia savo paslaugų vertei: „Noriu, kad klientai turėtų gerą patirtį ne tik iki pirkimo, bet ir po jo – būtų prižiūrimi, galėtų kreiptis su iškilusiais klausimais“. Pavyzdžiui, tokiu atveju, jei įsigijo produktą ir nežino, kaip jį panaudoti. Tai dar ir būdas pardavėjams geriau pažinti savo pirkėjus.

Dovilė pasakoja, kaip prieš įkuriant „Misogero“ atliko apklausą socialiniuose tinkluose, kad išsiaiškintų, kokių produktų trūksta rinkoje. Šia praktika vadovaujasi ir toliau. Mergina pastebi, jog net jei į apklausą sureaguoja vos vienas žmogus – taip pat mąstančių yra ir daugiau. Tačiau tik tas vienas išdrįso parašyti. „Džiaugiuosi mūsų suburta bendruomene, nes šiuo metu patys žmonės klausia dėl produktų, nebijo diskutuoti“, – komentuoja Dovilė. Mergina neslepia, jog taip ir pati susipažįsta su naujomis galimybėmis ir kitiems gali jas pristatyti.

Jaunoji verslininkė pasakoja, jog kol kas savo produktų intensyviai nereklamuoja, žinia apie parduotuvę sklinda organiškai. Pagrindinės priemonės, kuriomis Dovilė buria bendruomenę, mėgstančią Azijos virtuvę – socialiniai tinklai, tokie kaip „Facebook“ ir „Instagram“. Čia lengviausia dalytis savo patirtimi ir pristatyti naujausius produktus. Prie „Misogero“ sėkmės taip pat prisidėjo ir nuomonės formuotojai bei šiuo metu vis intensyviau vykdoma naujienlaiškių kampanija.

Kas padeda augti?

„Misogero“ įkūrėja atvirauja, jog mėgsta sekti verslus, kurie yra atviri ir nevengia dalintis savo darbo užkulisiais, turi savo bendruomenę. „Atrodo keista, kad tu seki verslą socialiniuose tinkluose – juk įprastai parduotuve taip nesidomėtum“, – sako mergina. Tačiau jei tas verslas sugeba tave įtraukti toks, koks yra – čia gali būti verslo sėkmės paslaptis. „Misogero“ įkūrėja neslepia, jog dėl to ir jiems sekasi su lojaliais klientais: „Jei sugrįžo – vadinasi kažką darome gerai“.

Dėmesys klientui, kalbėjimas su juo kaip su individualiu asmeniu, o ne bendrybėmis, parodo, koks jis tau yra svarbus. Dovilė įsitikinusi, jog šis santykis su vartotoju ateina natūraliai. Pavyzdžiui, pakuodama produktus siuntimui, matydama pirkėjo krepšelį, neretai susimąsto, ką žmogus pagamins – įdomu, kaip jam tai pavyks. „Mano nuomone, toks ir turėtų būti modernus, šiuolaikinis verslas, kuomet klientas jaustųsi ne tik apsipirkęs, bet ir gavęs papildomą vertę, naudą“, – sako Dovilė.

Jauniems verslininkams Dovilė pataria nepasiduoti: „Kasdieną padarykite bet po nedidelį dalyką dėl savo verslo ir tai jau bus keli žingsneliai į priekį“. Mergina prisipažįsta, jog pradžioje jai taip pat buvę sunku, apniukę mintys apie bankrotą. Net ir tokiomis dienomis privalai bent smulkmena prisidėti prie savo verslo, kad palaipsniui iš nuoseklumo išsivystytų augimas ir norimas rezultatas.