Kada turime teisę būti pašalinti iš „Google“ paieškos?

Verslas

2020.02.13

Autorius: Violeta Radzevičiūtė

Temos: , .

Kada turime teisę būti pašalinti iš „Google“ paieškos?

Nuotraukos autorius: Raminta Bučiūtė Asmeninio albumo nuotr.

Jau vasario 27 d. įvyks „bzn start“ organizuojami mokymai „Kaip atsirasti pirmajame „Google“ paieškos puslapyje?“. Nuo šios temos neatsiejamas ir atvirkštinis klausimas: „O ką gi daryti, jei nutinka taip, kad norime dingti iš „Google“ paieškos?“ Ar tai įmanoma? Jeigu taip, kaip tai padaryti? Į šiuos klausimus atsakys GLIMSTEDT teisininkė, žiniasklaidos teisės ekspertė Raminta Bučiūtė.

Dabar asmens teisė būti pamirštam yra įtvirtinta ir apibrėžta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR). Tiesa, kaip pastebi R. Bučiūtė, pernai rugsėjį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) išaiškino, kad teisė būti pamirštam galioja tik Europos Sąjungoje. Atliekant asmens paiešką iš kitų teritorijų, gali būti rodoma senoji informacija. Tačiau bent jau Europoje galima reikalauti būti pamirštiems.

Teisė būti pamirštam – su nacionalinėmis išimtimis

BDAR 17 straipsnis suteikia teisę reikalauti ištrinti asmens duomenis. Tam, anot teisininkės, yra numatyti keli pagrindai. Pavyzdžiui, asmens duomenys yra nebereikalingi, kad būtų pasiekti tikslai, dėl kurių buvo tvarkomi asmens duomenys.

„Ištrinti duomenis galima prašyti visų duomenų valdytojų, tačiau aktualiausi iš jų yra internetinės paieškos sistemos, nes jomis naudojantis itin paprasta surasti informaciją apie asmenį. Tiesa, būtina atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje nėra galimybės prašyti, kad jūsų asmens duomenis pašalintų žiniasklaida. BDAR suteikė teisę kiekvienai valstybei narei nusistatyti išimtis, kai asmens duomenys yra tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais“, – pastebi GLIMSTEDT teisininkė.

Atsižvelgiama į asmens ir visuomenės interesus

Siekiant Lietuvos teritorijoje būti pamirštam, reikia kreiptis į internetinės paieškos sistemos operatorių, pavyzdžiui, „Google“, „Bing“, „Yahoo“. Paieškų sistemų operatoriai pateikia specialias formas, kurias užpildžius galima reikalauti, kad asmens duomenys būtų pašalinti iš paieškų sąrašo.

„Sprendžiant dėl teisės būti pamirštam, vertinamos dvi teisės. Pirma, asmens, prašančio pašalinti informaciją, teisė į asmens duomenų apsaugą ar privatumą. Antra, visuomenės teisė žinoti informaciją apie asmenį ar įvykius“, – komentuoja R. Bučiūtė.

Anot teisininkės, visuomet bus vertinama, ar visuomenė turi interesą žinoti vieną ar kitą informaciją apie asmenį. Pavyzdžiui:

  • ar pašalinimo prašantis asmuo yra viešas ir kokią įtaką jo veikla turi viešajam gyvenimui;
  • ar skelbiama informacija yra apie asmens profesinį ar asmeninį gyvenimą;
  • ar skelbiama informacija yra teismo pripažinta kaip neapykantos kalba ar asmens šmeižimas;
  • ar skelbiama informacija yra tik kito asmens nuomonė, kuri neturi faktinio pagrindo;
  • ar skelbiama informacija apie nesunkų nusikaltimą ar administracinį pažeidimą, nuo kurio padarymo jau praėjo daug laiko, o asmuo, apie kurį skelbiama informacija, nedalyvauja viešajame gyvenime.

Taip pat reikia nepamiršti, kad teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti. Ji visada turi būti proporcingai vertinama kartu su kitomis teisėmis, pavyzdžiui, teise į informacijos laisvę, teise užsiimti verslu, teise į veiksmingą teisinę gynybą ir bylos nagrinėjimą. Ši nuostata yra įtvirtinta BDAR.

Įmonėms kitokios taisyklės

Būtina atkreipti dėmesį, kad BDAR užtikrinama apsauga taikoma tik fiziniams asmenims tvarkant jų asmens duomenis. Šis reglamentas neapima juridinių asmenų ir su juridinio asmens statusą turinčių įmonių duomenų, įskaitant juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą ir kontaktinius duomenis, tvarkymo.

„Juridinis asmuo negali kreiptis į „Google“, kad būtų pašalintas jo pavadinimas ar kita informacija. Tačiau įmonė gali kreiptis į informacijos šaltinį (pavyzdžiui, žiniasklaidos priemonę) su prašymu pašalinti neteisingai apie jį paskelbtą informaciją. Pašalinus informaciją iš pirminio šaltinio, bus galima tikėtis pašalinimo iš „Google“ paieškos“, – atkreipia dėmesį GLIMSTEDT teisininkė.

Daugiau R. Bučiūtės ir kitų pranešėjų patarimų bus galima išgirsti vasario 27 d. mokymuose „Kaip atsirasti pirmajame „Google“ paieškos puslapyje?“. Patirtimi taip pat dalinsis: rinkodaros specialistas Justinas Mikulskis, per pastarąjį dešimtmetį sukaupęs reikšmingos patirties SEO, PPC ir analitikos srityse, operacijų vadovė ir SEO strategė skaitmeninės rinkodaros agentūroje „Evolvery“ Kamilė Sinkevičiūtė.

Renginio organizatorius „bzn start“, Nr. 1 žinių centras augančiam verslui, dėkoja partneriams ir kolegoms: advokatų kontorai GLIMSTEDT, biurų miesteliui „Technopolis“, kuriame vyks numatyti mokymai, didžiausiam naujienų portalui „Delfi“ ir spaudos profesionalams „Spaudos departamentas“.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.