Aleksandras Abraškevičius (26 m.) save vadina centriniu vaiku, nes augo Vilniaus centre – prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro. Nuo mažų dienų turėti savų pinigų siekęs būsimasis verslininkas iš dėdžių, dirbančių mašinų stovėjimo aikštelėje, surinkdavo jų išgertus alaus butelius, o pridavęs nusipirkdavo kramtomosios gumos. Aleksandras nuo dešimtos klasės svajojo studijuoti tarptautinius santykius ir tapti diplomatu, tačiau pasirinko tuo metu labai reklamuotą ir mamos rekomenduotą muzikos vadybos specialybę. Muzikos mokslus baigęs vaikinas save vadina balta varna.

Naujas darbas – nauja pasiekimų vizitinė kortelė

Baigęs mokyklą Aleksandras dirbo padavėju „Belmonto“ kavinėje, o pasibaigus sezonui įsidarbino Lietuvos kino studijoje. Susipažinęs su kino filmavimo subtilybėmis, „Šarūno“ viešbutyje vėl įsidarbino padavėju. Laiku supratęs, kad nebus geras padavėjas, A. Abraškevičius priėmė draugo pasiūlymą ir įsidarbino konsultantu sporto klube „Impuls“.

Praėjus pusei metų jaunuolis gavo pasiūlymą dirbti reklamos plotų pardavimo vadybininku. „Pastarąjį kartą, kai domėjausi, man vis dar priklausė pardavimo rekordas“, – džiaugsmo neslepia pašnekovas.

Tai ne vienintelis Aleksandro laimėjimas, nes jis organizavo ir didžiausią „Impuls“ aerobikos konvenciją 2008“. Šis renginys tapo jo vizitine kortele toliau ieškant darbo. Būdamas pardavėjas Aleksandras suprato linkstantis į rinkodarą. Norai išsipildė – karjerą „Impuls“ jis baigė kaip rinkodaros specialistas.

„Aš visada sakau, kad geras rinkodaros specialistas sugebės parduoti bet ką. Ar tai bus padangos, ar vaistai, ar maistas, ar kosmetika“, – šypsosi pašnekovas.

Nepabūgęs iššūkių vaikinas tapo tarptautinės profesionalios kosmetikos prekių ženklo rinkodaros vadovu.

„Pagyvenk bent dieną mano gyvenimą, paganyk akis į daugybę modelių… Gyvenu vakarėlių, modelių, grožio gyvenimą“, – atkirsdavo Aleksandras žmonėms, kurie manė, kad tai nevyriškas darbas.

Pasiilgęs tokio gyvenimo jis naujam gyvenimui prikelia kosmetikos parduotuvę „Make Up Store“. Pasimokęs iš pirmtakų klaidų ir perpratęs verslo subtilybes, jis žada, kad kiekvienai moteriai, užsukusiai į jo parduotuvę, bus suteikta profesionali konsultacija ir produkcija.

„Mūsų komandos filosofija paremta nuostata, kad jeigu yra pardavimas, tai jis įvyksta per mokymą, todėl visada esame pasirengę savo klientes pamokyti ir atsakyti į visus rūpimus klausimus“, – sako Aleksandras.
A. Abraškevičius kiekvienoje darbo vietoje susikuria naują vizitinę kortelę, atveriančią kitos darbovietės duris. Tas duris atvėrė ir dabartinė darbovietė „Mokipay“.

Būti samdomu darbuotoju ar kurti savo verslą?

„Kadaise žurnale perskaičiau straipsnį, kuriame buvo diskutuojama, kas geriau: ar būti samdomu darbuotoju, ar turėti savo verslą. Kadangi sau vis dar neatsakiau į šį klausimą, esu ir samdomas darbuotojas, ir kuriu savo verslą. Tikrinu, kuris variantas yra geresnis“, – sako Aleksandras.
Jo kuriamas verslas „ArtWear.lt – vienetinių ir išskirtinių drabužių namai. „Kiekvienas apdaras – tai meno kūrinys, sukurtas rankomis ir pagal individualų užsakymą. Išsirink idėją ar papasakok savąją ir naują drabužį ar tavo jau vilkėtą paversime vienetiniu“, – tvirtina Aleksandras. 


Anot pašnekovo, šio verslo idėja atsirado iš poreikio. Širdies draugės Anos noras turėti Rusijoje populiarius sportinius batelius su nupieštais revolveriais pakišo verslo idėją, kuri nereikalauja didelių investicijų, tik laiko ir kruopštumo. Anos sugebėjimas gražiai piešti ir Aleksandro verslo žinios skatina žmones ieškoti išskirtinumo.

„Mes niekada nekuriame antro tokio pat piešinio. Tai mūsų principas. Antraip prarastume išskirtinumą. Kiekvienu atveju su klientu dirbama individualiai. Norime, kad kiekvienas klientas būtų laimingas ir turėtų tai, ko norėjo“, – pasakoja pašnekovas.

Šis verslas gyvuoja kiek trumpiau nei metus. A. Abraškevičius tikisi, kad naminės dirbtuvės ilgainiui taps didesniu verslu, nes artimiausiu metu su partneriu ketina kur kas labiau pasinerti į šį projektą. Pirmas žingsnis plėtros link yra šio produkto pristatymas skandinavams.
„Mano nuomone, nėra prasmės daug galvoti. Reikia daryti. Neišeis, tai neišeis. Padarysi ką nors kita. Kol iš tavęs neprašoma didelių investicijų, tai daryk, nebijok. Lietuvoje visi linkę verkti, kad neįmanoma nieko padaryti. Jei nori, tai sėdi, galvoji ir ieškai būdų. Niekada neieškok priežasčių, kodėl nedaryti, ieškok priežasčių, kodėl verta arba kaip padaryti. Reikia imti ir daryti“, – entuziazmo nestokoja A. Abraškevičius.