Ankstyvą 1939 metų spalį Bronkse, Niujorko priemiestyje, paprastoje viduriniosios klasės žydų, emigravusių iš Baltarusijos, šeimoje gimė berniukas Ralphas Lifshitzas. Jis ir dar du broliai dalijosi vienu kambarėliu. Kol vaikus augino motina, namų šeimininkė, tėvas kaip įmanydamas stengėsi uždirbti pinigų tapydamas namus. Ralpho polinkis į madą išryškėjo labai anksti – būdamas dvylikos jis jau buvo pelnęs stilingiausio rajono jaunuolio vardą.

Visus pinigus, kuriuos uždirbdavo užsiimdamas popamokine veikla, jis išleisdavo prabangiems drabužiams. Be abejonės, vaikinas žinojo, kur galima nusipirkti firminių drabužių už mažesnę kainą ar madingiausias ne tokios garsios firmos kelnes. Sumaniai derindamas įsigytus drabužius Ralphas niekam nesukeldavo abejonių, kad yra ne tik stilingas, bet ir pasiturintis jaunuolis. Nors artimiausi kaimynai ir giminės švelniai pasišaipydavo, kad užsiima beprasmiška veikla ir yra visiškas dendis, Ralphui tai buvo nė motais. Kartą paklaustas, kuo norėtų tapti užaugęs, atšovė – milijonieriumi.

Būdamas šešiolikos metų Ralphas pasikeitė pavardę iš Lifshitzo į Laureno. Dabar daugeliui kyla klausimas, ar taip dizaineris norėjo nusikratyti žydiškos kilmės. Vienoje Oprah Winfrey laidoje R. Laurenas atsakė į šį klausimą: „Ne, priežastys buvo visai kitos. Iš tikrųjų mano žydiška pavardė kėlė keblumų ir mokykloje sulaukdavau begalės patyčių. O kaip jūs pasielgtumėte manimi dėtas, jeigu pavardėje būtų žodis šūdas?“ (angl. shit – „šūdas“, o pavardė susideda iš lif-shit-z, – aut. past.).

Rodos, Ralphas turėjo pasirinkti dizaino ar bent kiek su mada susijusias studijas, tačiau pasirinko verslo studijas „City College“ Manhatane. Deja, po poros metų vaikinas studijas metė ir turėjo dvejus metus tarnauti JAV šauktinių armijoje. Grįžęs jis vėl pasinėrė į mados pasaulį – įsidarbino pardavimo vadybininku dviejose pirštinių gamintojų įmonėse. Kiek vėliau įsidarbino kaklaraiščių kūrėjo ir gamintojo parduotuvėje. Būtent čia ir prasidėjo jo karjera. Pasiėmęs 50 tūkst. JAV dolerių paskolą ir pradėjęs siūti tuo metu kiek neįprastus plačius kaklaraiščius, kurie tapo beprotiškai populiarūs, 1968 metais kartu su vyresniuoju broliu jis įkūrė mados namus „Polo Fashions“. Ralphui sekėsi ne vien dėl to, kad kūrė naujoviškus modelius. Studijuojant įgytas žinias jis pritaikė verslo pasaulyje – ne naujovė yra svarbiausia, labiausiai žmonių dėmesį traukia prekės pakuotė ir jos pristatymas visuomenei.

Išauginęs prekių ženklą „Polo“ (puikiai pažįstamą ir lietuviams – raitelį ant arklio), R. Laurenas žengė į vyriškų kostiumų pasaulį. Maišydamas britų aristokratišką ir sportišką amerikiečių stilius Ralphas sukūrė originalų vyriško kostiumo variantą.

Didžiausias jo konkurentas ir siekiamybė buvo „Armani“, kurie siūlė prabangius klasikinius vyriškus kostiumus, rodančius socialinį statusą. R. Laurenas padirbėjo su medžiagomis, kirpimu, siuvimu ir galiausiai pasiekė „Armani“ lygį bei pardavimo mastą. Kitas jo žingsnis – moteriškų drabužių pasaulis, namų dekoro detalės, vaikiški drabužiai, kosmetika, avalynė, rankšluosčiai ir panašiai. Dizaineris teigia, kad „žmonės, vilkintys mano kurtus drabužius, apie juos tikrai negalvoja kaip apie madingus kūrinius, nes jie yra ilgalaikiai, tinkantys keliems sezonams“.

Beje, R. Laurenas įgyvendino vaikystės svajonę būti milijonieriumi. 2011 metais žurnalas „Forbes“ jo turtą įvertino daugiau nei 6 mlrd. JAV dolerių, taigi dizaineris užima 173 vietą tarp turtingiausių pasaulio žmonių. Jam priklauso „Lauren by Ralph Lauren“, „Ralph Lauren Golf“, „Lauren Jeans Co.“, „Polo Ralph Lauren“, „Polo Denim“, „Polo Golf“, „Ralph by Ralph Lauren“, „Rugby Ralph Lauren“ bei daugybė kitų drabužių linijų. Kūrėjas teigia parduodantis ne drabužius, o svajones bei vizijas. Maža to, garsėja kaip rečiausių pasaulio automobilių modelių kolekcininkas. Jam priklauso 70 itin retų automobilių, kurie nuolat keliauja iš vienos ekspozicijos į kitą.

Dizaineris taip pat aktyviai dalyvauja labdaros veikloje, o ypač kovojant su vėžiu, kadangi pačiam teko išgyventi smegenų auglio šalinimo operaciją, po kurios stebėtinai greitai atsigavo. Taigi žvelgdami į R. Laureno biografiją galime daryti išvadą, kad svarbiausia gyvenime – tikėti savimi, daug dirbti ir būti bent šiek tiek talentingam bei pasikliauti sėkme.