Jauna kūrėja, idėjų generatorė ir menininkė Jolita Vaitkutė plačiajai Lietuvos auditorijai, matyt, geriausiai žinoma kaip keistuolė, piešianti žinomų žmonių portretus maistu. Tokios kūrybinės išraiškos imtis kadaise ją paskatino didžiulis nuobodulys. Nesulaikė net, kaip pati kūrėja tvirtina, mamos diegtas auklėjimas, kad žaisti su maistu negalima.

Priemonių neužtenka – reikia idėjų

Prognozuodama, kaip kūryba atrodys po dešimties metų, pašnekovė svarsto, jog įrankių kūrybai daugės, o pats kūrybos procesas persikels į virtualios ar papildytos tikrovės aplinką. Erdves, kurių kol kas gal net nežinome.

 

„Kadangi galimybės ir visi įrankiai bus visuotinai prieinami, idėjos taps didžiausiu turtu ir bus kaip niekad vertinamos.“

J. Vaitkutė

 

Be to, J. Vaitkutė mano, kad per ateinantį dešimtmetį pasikeis ir kūrybai naudojami įrankiai. Merginos įsitikinimu, didžiausias poslinkis įvyks ne konkrečių priemonių, tokių kaip pieštukai ar modeliavimo programinė įranga, kontekste, bet papildinių, kurie padės geriau veikti smegenims ir paskatins įžvalgas, srityje.

Nors ateitis kūrybinę veiklą žada pastebimai transformuoti, žmonės toliau aktyviai bandys sukurti dirbtinį intelektą, gebantį kurti, ir jiems galbūt net pavyks tai, tačiau kai kurie dalykai, pasak provokuoti mėgstančios kūrėjos, išliks nepakitę.

„Kadangi galimybės ir visi įrankiai bus visuotinai prieinami, idėjos taps didžiausiu turtu ir bus kaip niekad vertinamos. Juk kiekvienas galės išmokti sukurti, pavyzdžiui, trimatį modelį, bet ne visi gebės rasti idėją, kuri būtų reikalinga pasauliui. Dabartinė startuolių kultūra yra geras pavyzdys, rodantis, kad vien tik priemonių neužtenka, reikia turėti idėją, kuri sujudintų pasaulį“, – aiškina J. Vaitkutė.

Kūryba pirmiausia reikalinga žmonėms, ne pasauliui

Daugeliui aktyvių ir žinių trokštančių žmonių, matyt, rūpi ne tik klausimas, kaip vyksta ar vyks kūrybos procesas, bet taip pat graužia dilema, ar jų sukuriami dalykai apskritai kam nors reikalingi. Neretai net prisimenamas posakis: „Jei gali nedainuoti – nedainuok.“ Svarstydama apie tai J. Vaitkutė sako, kad dainavimas ar kita veikla yra tik priemonė saviraiškai, kuri kartais gali ir ne visiems patikti. Tačiau menininkė tuoj pat priduria: „Kūryba yra žmonių duotybė.“

„Tai nebūtinai turi būti vizualus, garso ar judesio kūrinys. Kūryba gali būti ir sprendimų ieškojimas ar refleksija. Ir nors kai kurie kūriniai gali būti nereikalingi visam pasauliui, tačiau pati kūryba žmogui individualiai reikalinga iš esmės“, – tikina J. Vaitkutė.

Anot jos, kūryba svarbi ne tik žmonėms, bet ir organizacijoms, nes plačiąja prasme ji reiškia pažangą, inovacijas ir kaitą. Menininkė įsitikinusi – be kūrybiškų, į priekį visuomenę vedančių žmonių šie procesai nevyksta.

Paklausta, kokia tikimybė, kad Lietuvoje gims kokia nors pasaulinė tendencija, J. Vaitkutė atsako: „Kuo didesnis idėjų laukas, kuo daugiau aplink žmonių, tuo daugiau galimybių sukurti ką nors didelio. Naujos pažintys skatina kūrybą. Na, o Lietuva – maža šalis. Čia tarp kūrybos žmonių nemaža trintis – visi visus pažįsta. Todėl ir sunku mums sukurti pasaulinio lygio tendenciją. Tačiau nesakau, kad tai neįmanoma.“

Straipsnis rengtas jubiliejiniam festivaliui „Login 2016“. Visą leidinį galite skaityti čia:

https://issuu.com/loginevents/docs/login_2016_magazine/1