E. prekybos apimtys Lietuvoje pastaraisiais metais augo daugiau negu du kartus. Šiuo rodikliu lenkiame net pasaulinį augimą. Tokia reikšminga statistika dalijasi „Omniva LT“ komercijos vadovas Justinas Pileckas, skaitęs pranešimą Lietuvos marketingo asociacijos organizuotoje konferencijoje „LiMA DAY KAUNASʼ21: BACK TO SCHOOL“. 

„Pasaulyje e. prekyba pastaraisiais metais augo tik 26 procentais. Palyginti su Lietuvoje vykusiu e. prekybos augimu, tai mažas rodiklis, tačiau žvelgiant plačiau – turime akivaizdų augimą“, – pasakoja J. Pileckas. 

Anot jo, toks augimas signalizuoja verslams, kad orientuotis į e. prekybą reikėtų labai stipriai. Rinka tampa įtempta, atsiranda vis daugiau žaidėjų tiek vietinėje, tiek pasaulinėje rinkoje.

„Statistika rodo, kad prekybos internete mastai yra didžiuliai, o pasaulinė pandemija visą šį augimą tik paspartino. Matome, kad net 18 proc. bendrovių, gyvuojančių dar tik apie metus, veikia tik internete. Panašu, kad šie metai apskritai bus rekordiniai pagal e. prekybos naujokų skaičių“, – sako pranešėjas.

Ką tai signalizuoja vyresnėms kompanijoms? Komercijos vadovas patikina, kad signalas vienas – intensyvėjanti konkurencija.

Neapsiribojame vien Lietuva

Auganti konkurencija e. prekyboje skatina verslus ieškoti įvairesnių galimybių. Elektroninė prekyba atveria didžiulius klodus galimybių. 

„Rinkoje atsiranda vis daugiau naujų žaidėjų. Negana to, stipriai jaučiame ir užsienio bendrovių ekspansiją į mūsų vietinę e. prekybos rinką. Jeigu palygintume „Gemius“ duomenis, matytume, kad šiuo metu iš TOP10 populiariausių e. parduotuvių tik penkios iš jų yra lietuviškos. Prieš kelerius metus šiame sąraše turėjome net septynis lietuviškus vardus“, – pasakoja pranešėjas.

Negalime teigti, kad užsienio e. verslų ekspansija yra vienpusė. Lietuvių kompanijos irgi sėkmingai žengia į užsienio elektroninių rinkų erdvę. 

„Akivaizdžiai matome, kad verslai vis drąsiau žengia į užsienio rinkas. Tyrimai rodo, kad net 18 proc. jų veikia išskirtinai tik internete, o 16 proc. aplenkia Lietuvą ir pirmu ėjimu iškart žengia į užsienio rinkas. Kodėl kai kurios bendrovės praleidžia savo šalies rinką? Atsakymas paprastas. Pasirengti e. parduotuvę veiklai Lietuvos rinkoje ir veiklai, pavyzdžiui, Vokietijos rinkoje užima tiek pat laiko, tačiau rezultatas ir nauda, veikiant platesnėje rinkoje, tikėtina, bus geresnis“, – pavyzdį pateikia J. Pileckas.

Kaip vyksta adaptacija?

Pranešėjas dalijasi visuotinai pastebima tendencija, kad jau šiuo metu kas ketvirtas pirkimas elektroninėje erdvėje vyksta už vietinės šalies rinkos ribų. Ką tai mums signalizuoja? J. Pilecko teigimu, tendencija tik ryškės, o vis daugiau pirkimų bus atliekama, nesvarbu, kokioje lokacijoje yra įsikūrusi parduotuvė. Esminis faktorius bus greitas pristatymas ir gera kaina. Taigi, kaip verslai gali tam pasiruošti ir kaip prisitaikyti prie kintančių sąlygų?

„Pirmas žingsnis – lietuviškoje e. parduotuvėje sukurti pristatymo į užsienį galimybę. Tokiu atveju visa svetainė lieka ta pati, net kalba nekinta, turinys pateikiamas lietuviškai. Tai dažniausiai orientuota į išeivijoje gyvenančius tautiečius, kurie nori įsigyti produktą. Jie gauna informaciją gerai suprantama kalba ir turi galimybę įsigyti prekę savo gyvenamoje valstybėje“, – pasakoja pranešėjas. 

Kita galimybė, kaip verslai gali iškeliauti į užsienio rinkas, anot J. Pilecko, pritaikyti savo puslapį specifinei rinkai.

„Vartotojui apsilankius puslapyje, mechaniniu arba automatiniu būdu yra nustatoma, iš kokios šalies vartotojas jungiasi. Puslapis parenka kalbą, turinį, kartais ir skirtingas kainas, nei tuo metu yra taikomos kitose valstybėse“, – teigia pranešėjas.

Jeigu nėra galimybės adaptuoti savo puslapio arba naujo kūrimas kainuoja pernelyg daug, „Omniva LT“ komercijos vadovas pataria pasižvalgyti po pasaulyje populiarias prekyvietes. 

„Puikiai tam pasitarnauja ir „Amazon“, „Ebay“, „Etsy“ – nėra būtina net savo parduotuvės turėti, galime per šias prekyvietes pasiekti užsienio rinkas. Aktyviai populiarėja socialinė komercija – „Facebook“ ir „Google“ kuriamos prekyvietės. Pasirinkimas, kur ir kaip prekiauti užsienyje šiuo metu yra kaip niekad didelis. 47 proc. visų pardavimų vyksta būtent e. prekyvietėse. Kol kas mažiausią dalį užima būtent socialinė komercija, tačiau tai perspektyviai auganti sritis. Tikimasi, kad ši rinka per artimiausius šešerius metus augs daugiau nei penkis kartus. Būtų nuodėmė į juos neatkreipti dėmesio“, – įsitikinęs renginio pranešėjas J. Pileckas.