...

Bendrovės uždarymas Baltijos šalyse: panašumai ir skirtumai

Verslas

2013.06.07

Autorius: Jurgita Bliznikienė

Temos: .

Bendrovės uždarymas Baltijos šalyse: panašumai ir skirtumai

Bendrovės uždarymas Baltijos šalyse: panašumai ir skirtumai BFL/Kęstučio Vanago nuotr.

Su kolegomis dažnai juokaujame, kad norint įsteigti bendrovę pakanka dienos, o jai uždaryti gali prireikti ir kelerių metų. Žinoma, viskas priklauso nuo bendrovės būklės (ar turi daug skolų, ar yra moki, ar turi nekilnojamojo arba kito turto, ar dirbo daug darbuotojų ir pan.), paskirto likviduotojo ir apskaitos tvarkytojo kompetencijos bei profesinės patirties.

Duosiu pavyzdį iš asmeninės profesinės patirties: teikiant bendrovės likvidavimo teisines paslaugas greičiausiai bendrovę yra pavykę likviduoti per mėnesį, o dažniausiai šis procesas trunka nuo keturių iki šešių mėnesių. Likvidavimo sąnaudos susideda iš išlaidų, nurodytų pateikiamoje lentelėje, taip pat iš likviduotojo paslaugų kainos (nuo 1 800 litų) bei apskaitos paslaugas teikiančio specialisto paslaugų kainos (nuo 1 000 litų). Taigi likvidavimo procedūra nėra pigi ir gali kainuoti ne mažiau kaip 3 400 litų ar gerokai daugiau – tai priklauso nuo bendrovės būklės ir pasirinktų specialistų konsultacijų įkainių.

GERA PRADŽIA – PUSĖ DARBO

Norint pradėti likvidavimo procedūrą reikia priimti sprendimą dėl bendrovės likvidavimo ir likviduotojo paskyrimo. Visose trijose Baltijos šalyse sprendimą dėl bendrovės likvidavimo priima bendrovės akcininkai ne mažesne kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma. Natūralu, kad kai kurios bendrovės, nors ir nuspręsta jas likviduoti, tam tikrą laiką dar vykdys visą ar dalį įprastos veiklos (pvz., nuomos turimą nekilnojamąjį turtą iki jo pardavimo).

Gavusi pajamų iš vykdomos veiklos likviduojama bendrovė gali atsiskaityti su kreditoriais ar atleidžiamais darbuotojais. Tačiau jei ketinama vykdyti veiklą ir po sprendimo likviduoti, akcininkų sprendime reikėtų nurodyti, kokią konkrečią veiklą bendrovė toliau vykdys ir kiek laiko.

REIKALAVIMAI LIKVIDUOTOJUI IR BENDROVĖS STATUSAS

Visose Baltijos šalyse tik fizinis asmuo gali būti likviduotojas. Jam nekeliama jokių specialiųjų reikalavimų, nereikia licencijos ar leidimo teikti likvidavimo paslaugas. Likviduotojas turi atitikti bendrovės vadovui keliamus reikalavimus.

Praktikoje esu pastebėjusi, kad geriausiai sekasi tam likviduotojui, kuris turi ne tik teisinių, bet ir apskaitos bei mokesčių žinių ir, be abejo, organizacinių gebėjimų. Žinoma, likviduotojas gali pasitelkti atitinkamų sričių konsultantus, bet neturėdamas minėtų žinių jis negalės kontroliuoti šių specialistų darbo kokybės, be to, pabrangs likvidavimo procedūra.

VIEŠUMO PAREIGA

Priėmus sprendimą likviduoti bendrovę visose Baltijos šalyse reikalaujama šį sprendimą paviešinti, t. y. paskelbti apie jį viešai (dienraštyje ar registro leidžiamame leidinyje) vieną kartą, informuoti apie tokį sprendimą visus žinomus kreditorius ir pateikti sprendimą kartu su likviduotojo duomenimis atitinkamam registrui (Lietuvoje – Juridinių asmenų registrui).

Jeigu bendrovė turi daug kreditorių arba dėl kokių nors kitų priežasčių nenorėtų jiems siųsti pranešimų apie bendrovės likvidavimą, vienodo turinio skelbimus reikėtų paskelbti net 3 kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais.

Gavęs akcininkų sprendimą registro tvarkytojas įregistruoja registre bendrovės statusą „likviduojama“ ir duomenys apie likviduojamą bendrovę bei jos likviduotoją tampa prieinami tretiesiems asmenims.

Įdomu, kad Latvijoje likviduotojo duomenys nebus įregistruoti be paties likviduotojo sutikimo būti konkrečios bendrovės likviduotoju.

LIKVIDUOTOJO PAREIGOS IR DARBAI

Po registracijos registre prasideda svarbiausia likvidavimo proceso dalis – bendrovės išvalymas. Pirmiausia likviduotojas turėtų sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios bendrovės balansą, iš kurio matytųsi, kiek bendrovė turi turto ir kokio, kas ir kiek skolingi bendrovei, kam skolinga bendrovė ir pan.

Likviduotojas taip pat turėtų peržiūrėti galiojančias bendrovės sutartis (įskaitant sutartis su darbuotojais), įvertinti jų nutraukimo sąlygas ir imtis veiksmų dėl sutarčių nutraukimo.

Su atleidžiamais darbuotojais ir asmenimis, su kuriais nutraukiamos kitos sutartys, privaloma tinkamai atsiskaityti. Tie, kurie yra skolingi bendrovei, privalo atsiskaityti su bendrove. Jei bendrovė turi turto, likviduotojas privalo jį parduoti arba, jei atsiskaičius su kreditoriais turto dar lieka, jį privaloma perduoti akcininkams.

Jei turtą ketinama perduoti akcininkams, tai galima padaryti ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams nuo viešo paskelbimo apie likvidavimą dienos.

Latvijoje šis terminas yra gerokai ilgesnis (5 mėnesiai) – turi praeiti ne mažiau kaip 2 mėnesiai nuo viešo paskelbimo, kur galima susipažinti su likviduojamos bendrovės galutiniu balansu ir turto skirstymo planu, o toks skelbimas galimas tik praėjus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo viešo paskelbimo apie bendrovės likvidavimą.

Paraleliai su jau išvardytais veiksmais likviduotojas reguliariai komunikuoja su mokesčių institucija (Lietuvoje – Valstybine mokesčių inspekcija). Šios pagrindinė užduotis yra patikrinti, ar bendrovė nėra skolinga biudžetui ir ar valstybė nėra skolinga bendrovei.

Praktikoje Valstybinės mokesčių inspekcijos paskirtas atsakingas darbuotojas, prieš išduodamas pažymą apie atsiskaitymą su biudžetu, atlieka dar daugiau patikrinimo veiksmų: patikrina, ar bendrovė turi kasos aparatų, specialių blankų, kuriuos reikia sunaikinti, ar bendrovė yra PVM mokėtoja, peržiūri bendrovės pateiktas deklaracijas ir informuoja, kokių iš jų trūksta, įvertina bendrovės balanse esančią informaciją, prašo pateikti papildomus paaiškinimus ar dokumentus.

Kadangi teisės aktai Valstybinei mokesčių inspekcijai minėtiems veiksmams atlikti suteikia įvairius terminus, praktikoje pažymos išdavimas (visose 3 Baltijos šalyse pažyma siunčiama tiesiai registrui) užtrunka nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Kai bendrovės banko sąskaitoje nelieka jokio pinigų likučio ir bendrovės banko sąskaita tampa nebereikalinga (nebėra jokių gautinų sumų), likviduotojas gali ją uždaryti. Visose 3 Baltijos šalyse tai nėra privaloma likvidavimo procedūros dalis (įmanoma bendrovę išregistruoti net ir neuždarius banko sąskaitos), tačiau likvidavimo akte likviduotojas privalo patvirtinti, kad atliko visus likvidavimo veiksmus ir atliko juos tinkamai.

PASIEKUS FINIŠO TIESIĄJĄ

Gavęs informaciją, kad pažyma iš Valstybinės mokesčių inspekcijos jau pasiekė registrą, likviduotojas gali sunaikinti antspaudą (jei bendrovė jį turi), parengti likvidavimo aktą (kuriame trumpai aptariami atlikti likvidavimo veiksmai) ir pateikti dokumentus dėl bendrovės išregistravimo registrui. Bendrovė išregistruojama per 3 darbo dienas nuo atitinkamo prašymo gavimo.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.