Kriptovaliutos ir konkrečiai bitkoinai pastaraisiais mėnesiais virto savotišku pokštu, kuriuo žmonės dalijasi. Tačiau ar ne laikas apie šią temą pradėti diskutuoti kur kas rimčiau? Žinomas investuotojas Ilja Laurs sako, kad „blockchain“ technologija ir jos išvestinis produktas kriptovaliutos gali iš esmės pakeisti pasaulio finansinę sistemą, paversdama ją gerokai laisvesne, liberalesne ir teisingesne, todėl ruoštis šiam virsmui derėtų pradėti jau dabar.

 

Ką mums siūlo „blockchain“?

I. Laurs sako, kad, norint suprasti visas kriptovaliutų teikiamas galimybes bei kuriamas grėsmes, mums būtina geriau suprasti, kas tai per technologija, kam ir kaip ji buvo kurta. „Blockchain“ kurta kaip decentralizuotas duomenų saugojimo sprendimas. Pasitelkiant šį principą, informacija paskirstoma per visus tinkle esančius kompiuterius, jos visumą išdalijant milijonams kompiuterių. Tai iš esmės yra pamaina debesų technologijoms, nes „blockchain“ gali išspręsti dabartines patikimumo ir saugumo problemas. Duomenų decentralizacija reiškia, kad, net ir sugriovus 10, 100 ar 1 000 kompiuterių, informacija niekur nedings.

Kriptotechnologijos yra sprendimas, užtikrinantis, kad „blockchain“ iš tikrųjų veiks ir nebus kažkaip nulaužta ar pakeista programišių. „Jeigu aš, eilinis vartotojas, turiu informaciją apie visus anksčiau įvykusius mokėjimus, natūraliai iškyla saugumo klausimas, nes teoriškai aš turiu duomenis apie kiekvieną žmogų ir jo vykdomas operacijas. Tai jautri informacija. Debesijos saugumo sistemos bandė spręsti šią problemą, bet kriptotechnologijos daro tai geriau. Taip, informacija saugoma kažkieno kompiuteryje, bet tas kažkas negali prie jos prieiti, nes ji yra užkoduota taip gerai, kad nė vienas „hakeris“ negalėtų jos pasiekti. Šis sprendimas pagaliau leidžia išspręsti tą pasitikėjimo klausimą“, – dėsto pašnekovas.

Bitkoinų vardas pastaruoju metu taip eskaluojamas dėl labai paprastos priežasties. Jie tapo pirmuoju sėkmingu „blockchain“ pritaikymo atveju. „Ši technologija įrodė kelis svarbius dalykus. Visų pirma, kad decentralizuotos sistemos iš principo gali veikti. Kai mokėjimų informacija yra paskirstoma, mums nebereikia centrinės prižiūrinčiosios institucijos. Sistema gali veikti savarankiškai ir būti saugi. Iki šiol visos bitkoinų vagystės yra nesusijusios su technologija. Tai buvo žmogaus klaidos, o ne sistemos kaltė“, – tikina I. Laurs.

Kaip atrodys decentralizuota sistema?

Anot žinomo investuotojo, įrodžius, kad „blockchain“ technologija veikia, bus galima decentralizuoti ir pačią programinę įrangą. Kitaip tariant, kiekvienas kompiuteris galės virsti ne tik duomenų saugykla, bet ir miniprocesoriumi, kuris dalį savo resursų skirs aktyviam skaičiavimui. Ilgainiui tai atves prie visiškai kitokios kompiuterijos architektūros, kuri sukels labai daug įdomių pasekmių. Kaip sako I. Laurs, būtent čia žmonijos ir lauks didžiausi iššūkiai, mat galima sakyti, kad dabartinė įstatymų bazė joms net nėra pasiruošusi.

 

„Taip jau yra, kad dideli pokyčiai niekada nebūna lengvi.“

I. Laurs.

 

„Ši technologija lems išmaniųjų kontraktų (angl. smart contracts) atsiradimą. Jie veikia šiek tiek panašiai į žaidimų veikėjus, kurie turi bazinę logiką, gebėjimus, elgesio modelį. Galime įsivaizduoti net ir labai utopines idėjas. Tarkim, automatinė valstybė, kurioje daugelis procesų nebepriklauso nuo žmogaus. Įsivaizduokim, jeigu dabar informacija iš greičio radaro pasiekia policiją, ją dar turi išnagrinėti žmogus ir tik tada skiriama bausmė. Decentralizuota sistema tiesiog identifikuotų pažeidėją ir automatiškai nuskaičiuotų baudą. Sprendimai dėl taisyklių, baudų dydžio būtų priimami“, – aiškina jis.

Pašnekovas neslepia, kad perėjimas prie decentralizuotos sistemos turėtų būti sunkus. Tai, galima sakyti, net neišvengiama. Bus daug skundų, apgavysčių, pasipriešinimo.

„Taip jau yra, kad dideli pokyčiai niekada nebūna lengvi. Čia galima prisiminti banalią patirtį su „Uber“. Taksistai priešinasi, profesinės sąjungos skundžiasi. Vienintelis dalykas, kurį visuomenė privalėtų padaryti, tai maksimaliai greitai reaguoti į pokyčius. Tų pačių bitkoinų pavyzdys rodo, kad ignoravimas veda prie to, kad esamomis spragomis pasinaudoja tie, kurie siekia blogų tikslų. Ignoravimas yra lygus skatinimui daryti bloga“, – teigia I. Laurs.

Bitkoinai – tai ne būdas užsidirbti

Žinomas investuotojas sako, kad „blockchain“ ir kriptovaliutų labiausiai nelaukia tie, kuriems dabartinė sistema yra labai pelninga ir patogi. Visada egzistuos institucijos, kurios nukentės nuo permainų, todėl jų pasipriešinimas pokyčiams bus savaime suprantamas.

„Visgi turime suprasti, kad mums reikėtų galvoti apie didesnį gėrį, kuris būtų sukurtas visuomenei. Kriptovaliutos gali panaikinti tas baisias pelno maržas, kurias dabar pasiima bankai ir kitos finansinės institucijos. Daug kas, ko gero, esame susidūrę su situacija, kai už paprasčiausią valiutos konvertavimą tenka sumokėti apie 10 proc. pirkinio vertės. Nesvarbu, kad jokios pridėtinės vertės nesukuriama. Kriptovaliutos atneša pažada panaikinti tokius dalykus“, – dėsto pašnekovas.

Tiesa, jis perspėja, kad šiuo metu mums svarbiausia nepamesti galvų ir griežtai atskirti kelis dalykus. Bitkoinai iš esmės yra niekuo nepagrįsta vertybė. Sakyti „aš tikiu kriptovaliutomis“ ir ryžtis pirkti bitkoinus yra du labai skirtingi dalykai. Jeigu kažkas kriptovaliutų perspektyvumą sutapatina su „pirkite bitkoinus, nes jie kils“, tuo žmogumi nederėtų labai pasitikėti, nes bitkoinai patys savaime nekuria ekonominės vertės, o jų kainos augimui realaus pagrindo nėra. Tai yra absoliuti spekuliacija.

„Dabar jų kaina kyla tik dėl paklausos. Tačiau tai visiškai neatspindi realios jo vertės. Laikinai galima tikėtis aukštos paklausos ir kainos, bet ilguoju laikotarpiu atsiras kitų atsiskaitymo priemonių, kitų kriptovaliutų ir bitkoinų paklausa labai kris, o kaina nusileis vos ne iki nulio. Tikroji kriptovaliutų vertė yra kitur. Kriptoekonomika atsineša pažadą decentralizuoti valstybės, bankų sistemas, išlaisvinti mus nuo daugelio mokesčių ir t. t. Čia yra tikroji vertė, kurios negalime pamiršti“, – teigia I. Laurs.