„Pastaruosius kelerius metus daug keliavau. Kaskart, atvažiavęs į naują miestą, nežinodavau nei vietinio taksi, nei viešojo transporto. Tačiau norėdavau greitai apžiūrėti miestą. O tam patogiausia priemonė yra dviratis. Tad norėjosi jau oro uoste pasiimti dviratį, pavažinėti po miestą, pafotografuoti ir susidaryti įspūdį apie aplankytą vietą“, – pasakoja iš Rusijos kilęs Aleksandras Švetsovas (34). Tai jį paskatino sukurti dviračių nuomos sistemą „Dropbyke“, o kaip tinkamiausią vietą verslo pradžiai pasirinko Vilnių.

Porą pastarųjų metų A. Švetsovas mokėsi pagal verslo administravimo magistrantūros (MBA) programą. Paskutinis mokymosi modulis buvo San Fransiske, garsėjančiame patrauklia vieta startuoliams. Tad su šeima teko pagyventi Majamyje. Būtent ten užsimezgė idėja sukurti ką nors savo. Kadangi lankydamas įvairius kraštus susidūrė su problema laisvai keliauti dviračiu, jis nusprendė sukurti patogią dviračių nuomos sistemą. Kaip sako pašnekovas, ši idėja panaši į „Uber“, tik skirta dviračiams.

„Galite važiuoti į mišką ar net į kitą miestą nukeliauti. Nereikia kankintis ieškant stotelių. Galima paėmus dviratį sėsti į traukinį, važiuoti į Kauną ir ten jį palikti. Nieko tokio: mes nuvažiuosime ir jį pasiimsime.“

A. Švetsovas

Pasak A. Švetsovo, norint pasinaudoti tokia dviračio sistema, užtenka kelių dalykų: telefono, interneto ryšio ir mokėjimo kortelės duomenų. Telefone atsisiuntus specialią programėlę reikia užsiregistruoti: pateikti savo „Facebook“ paskyros duomenis arba įvesti telefono numerį. Tuomet telefono ekrane pasirodo žemėlapis, kuriame matyti arčiausiai stovintys laisvi dviračiai. Lieka tik išsirinkti patogiausią variantą, tada telefone nurodomas pasirinkto dviračio spynos atrakinimo kodas. Atėjus laikui galima atsiskaityti tik kortele, kurios numerį reikia įvesti programėlėje. Pasivažinėjus dviratis prirakinamas bet kurioje vietoje, o po kurio laiko jis grąžinamas atgal į pirminę vietą, iš kurios buvo paimtas.

Idėjai plėtoti pasirinko Vilnių

Pirmieji bandymai vyko Majamyje, o sistemą išbandžiusieji liko patenkinti. Tuo metu susibūrė komanda, atsirado investuotojų, tad tereikėjo rasti atsakymą į iškilusį klausimą, kur įdiegti šį startuolį. Pasak idėjos sumanytojo, tam buvo keliami keli kriterijai: kad pasirinktoje šalyje būtų nesudėtinga pradėti verslą ir būtų tinkamos sąlygos apsigyventi. Taip A. Švetsovas atsidūrė Vilniuje.

Tarp galimų variantų buvo svarstoma plėtoti verslą Rusijoje, tačiau ši mintis pašnekovui greitai išgaravo. Pasak jo, didelio susidomėjimo dviračiais toje šalyje nėra, o galimybės kurti verslą, ypač mažą, taip pat ne per geriausios. „Žiūrėjau visas Baltijos šalis. Kaip man pasakojo, Estija labiau susitelkusi į Suomiją, o Latvijoje procesai, susiję su biurokratija, vyksta lėčiau nei Lietuvoje. Be to, norėjosi startuoti tokiuose miestuose, kur gyventojai naudojasi panašiomis sistemomis. Pavyzdžiui, jie jau žino, kad yra tokia galimybė išsinuomoti dviratį ir kur nors juo nukeliauti“, – apie tai, kaip pasirinko Lietuvos sostinę, pasakoja idėjos kūrėjas.

Jo kuriama dviračių nuomos sistema Vilniuje veikia nuo šios liepos. Viena valanda važinėjimo dviračiu kainuoja eurą. Šiuo metu yra 30 tokių transporto priemonių. Kiek reikėjo investuoti į šį projektą, pašnekovas nenurodė.

Nekonkuruoja su oranžiniais dviračiais

Nors Vilniuje jau kelerius metus sėkmingai veikia oranžinių dviračių nuomos sistema, A. Švetsovas tikina neketinantis su šiuo projektu konkuruoti. Pasak jo, oranžinių dviračių projektas yra vietinis ir skirtas miesto gyventojams, o turistams tokia dviračių nuomos sistema naudotis sudėtinga: „Tarkime, jei žmogus atvyko iš Amerikos ar Azijos, jo kredito kortelės sistema gali nepriimti.“

Vardydamas savo idėjos pranašumus, jis išskiria galimybę palikti dviratį, kur tik nori, tereikia su spyna jį prie ko nors pritvirtinti: „Galite važiuoti į mišką ar net į kitą miestą nukeliauti. Nereikia kankintis ieškant stotelių. Galima paėmus dviratį sėsti į traukinį, važiuoti į Kauną ir ten jį palikti. Nieko tokio: mes nuvažiuosime ir jį pasiimsime.“

Idėjos sumanytojas neatmeta tikimybės, kad gali būti nuostolių: naudojant tokį verslo modelį yra rizika prarasti 5–20 proc. dviračių. Nors Vilniuje pirmas bandymas su oranžiniais dviračiais buvo nesėkmingas, A. Švetsovas tikina, kad jo siūloma transporto priemonė yra apsaugota.

„Bendradarbiaujame su policija, kuri suteikė tam tikrų apsaugos priemonių. Ji žino visus būdus, kuriais naudojasi vagys. Policija patvirtino, kad mūsų naudojama spyna tinka dviračiui apsaugoti. Be to, pateikiami mokėjimo kortelės duomenys. Tas, kuris nurodo tokią informaciją, nenusiteikęs netinkamai elgtis. Be to, tam tikra sistema padeda stebėti mūsų dviračių buvimo vietą. Dar turime idėją pagaminti spyną, kurios nereikėtų prie nieko prikabinti, ji tiesiog užblokuotų dviratį“, – pasakoja „Dropbyke“ idėjos autorius.