Birželio 12 d. Vilniuje įvyko Kipro – Lietuvos verslo forumas „Kipras – tarptautinis verslo ir profesinis centras: verslas Kipre ir jo plėtros galimybės regione“, kurį organizavo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Renginio metu svečiai iš Viduržemio regiono salos pristatė savo šalį ir atskleidė priežastis, kurios jų manymu turėtų sudominti Lietuvos verslininkus.

Tai, kad Lietuva nėra pilnai išnaudojusi galimybių Kipre rodo ir skaičiai. Pasak Edmundo Daukanto, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidento praeitais metais lietuvių verslininkai Kipre investavo 120 mln. Lt. Tuo tarpu kipriečiai Lietuvoje – 390 mln. Lt. Taigi investicijų ir dėmesio skirtumai yra akivaizdūs.

Apie gana tolimą ir nedidelę šalį verslininkai Lietuvoje nėra linkę galvoti itin daug. Tai parodė ir renginyje dalyvavusių žmonių kiekis. Nors, anot Edmindo Daukanto, pastaroji šalis turi vieną palankiausių aplinkų verslui visoje Europoje, ypač kalbant apie liberalią mokesčių sistemą.

Kipro Komercijos, industrijos ir turizmo ministerijos vyriausias komercijos ir industrijos specialistas Charalambos Orphanides pasakojo, kad jo šalis investuotojams ir verslininkams iš Lietuvos turėtų būti patraukli dėl daugelio aspektų.

„Kipras yra pilnateisis Europos Sąjungos bei Euro zonos narys, jis yra geroje strategiškai patrauklioje geografinėje vietoje, gali pasiūlyti makroekonominį ir ekonominį stabilumą, palankią mokesčių sistemą, išvystytą infrastruktūrą, aukštą gyvenimo lygį bei profesionalias paslaugas“, – teigė Kipro delegacijos narys.

Didelę jo paminėtų profesionalių paslaugų, kuriomis gali naudotis verslininkai iš užsienio, sudaro laivininkystė, nes būtent Kipre yra didžiausias jūrinių pervežimų aptarnavimo centras Europoje, o šios šalies laivynas yra 3 pagal dydį Europos Sąjungoje.

Tokios sąlygos leidžia Kiprui sėkmingai eksportuoti įvairią produkciją į kitas šalis, įskaitant ir Lietuvą. Pavyzdžiui, 2011 m. Kipras į Lietuvą pristatė prekių už maždaug 13,4 mln. Lt. tuo tarpu lietuviai į Kiprą atgabeno produkcijos už maždaug 5,5 mln. Lt. Didžiąją į Lietuvą iš Kipro atvežtų prekių dalį sudarė farmaciniai gaminiai. O lietuviai į Viduržemio salą daugiausiai vežė baldų, elektros prietaisų, iškastinio kuro ir įvairių medienos gaminių.

Anot Kipro Komercijos, industrijos ir turizmo ministerijos atstovo, šiuo metu Kipre labiausiai laukiama investicijų bankininkystės ir finansinių paslaugų, laivininkystės, energetikos, turizmo ir sveikatingumo, švietimo, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, tyrimų ir vystymo, bei medicinos paslaugų srityse.

Bene svarbiausias ir patraukliausias apsektas, kuris buvo įvardintas kalbant apie Kipro privalumus – jo geografinė padėtis.

„Esame kryžkelė, kuri gali nukreipti jus į tris skirtingus regionus: Afriką, Viduriniuosius Rytus ir Europą. Kipras Lietuvos bendrovėms gali atverti kelius į rinkas, kurių bendras dydis siekia 450 mln. vartotojų“, – tvirtino Charalambos Orphanides.