Kokia yra tikroji meno ir verslo sinergija?

Verslas

2019.05.27

Autorius: Ieva Kniukštienė

Temos: , , .

Kokia yra tikroji meno ir verslo sinergija?

Diana Stomienė Iš asmeninio albumo

„Ar įsivaizduojame Florenciją be Medičių? Ar įsivaizduojame, kad galėtų nebūti Pegės ir Solomono Gugenheimų įkurtų muziejų? Arba Sorošo įkurtų fondų, remiančių kūrėjus?“ – retoriškai klausia Diana Stomienė, meno mugės „ArtVilnius’19“ vadovė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė, galerijos „Meno niša“ vadovė. Anot pašnekovės, meno ir verslo sinergija yra senas, šimtmečius besitęsiantis reiškinys, suteikiantis naudos abiem pusėms.

Verslininkus svarbu edukuoti

Pašnekovė pastebi, kad dabar konkurencingame verslo pasaulyje ypač akcentuojamas kūrybiškumas, ieškomi talentai, kaip ir meno pasaulyje, viską lemia talentas ir darbas.

„Kaip sakė vienas garsus kolekcininkas, reikia šlifuoti akį, o po to savaime atsiras supratimas apie meną. Mugėje taip pat vyksta ir susitikimai su verslininkais, besidominčiais šiuolaikiniu menu, jiems pristatomi nauji darbai, kuriais jie gali papildyti savo kolekcijas. „ArtVilnius“ turi meno klubą, mes kviečiame verslo atstovus į tarptautinius meno renginius, edukuojame, stengiamės supažindinti su naujausiais meno kūriniais, su įdomiausiomis parodomis, naujomis meno tendencijomis. Mūsų tikslas – kad verslininkai atrastų meno pasaulį, pasisemtų idėjų ir, žinoma, prisidėtų prie bendro visuomenės gėrio“, – teigia moteris.

 

„Šis renginys garsina Vilniaus ir Lietuvos vardą visame pasaulyje. „ArtVilnius“ kasmet pritraukia 23 tūkst. lankytojų, dalis jų atkeliauja iš užsienio.” D. Stomienė.

 

Mugėje matoma pažanga

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad jau dešimt metų organizuojama meno mugė „ArtVilnius“ ne tik išaugo iki didžiausios tokio pobūdžio mugės visame Rytų Europos regione, bet ir atskleidė Lietuvos verslininkų tendencijas vis daugiau dėmesio skirti menui.

„Nuo pat pirmosios meno mugės „ArtVilnius“ pagrindinis mūsų tikslas – skatinti kolekcionavimą, kurti meno rėmimo tradicijas, pritraukti verslo atstovus, kūrybiškai bendradarbiauti, generuoti idėjas, inicijuoti bendrus naujus projektus, suteikti platformą mūsų galerijoms ir menininkas sėkmingai patekti į tarptautinę rinka. Džiugu matyti, kad vis daugiau užsienio pirkėjų atkeliauja į mugę, o lietuviai per dešimtmetį tapo ne tik žiūrovais, bet ir meno pirkėjais. Šis renginys garsina Vilniaus ir Lietuvos vardą visame pasaulyje. „ArtVilnius“ kasmet pritraukia 23 tūkst. lankytojų, dalis jų atkeliauja iš užsienio. Tai verslininkai, kuratoriai, kolekcionieriai bei diplomatai“, – sako D. Stomienė.

Geroji praktika

Meno mugės „ArtVilnius’19“ vadovė greta svarbių mugės mecenatų, tokių kaip advokatų kontora „Cobalt Legal“ ar „Lewben Group“ ir jo fondas „Lewben Art Foundation“, išskiria keletą pavyzdžių, kur meno ir verslo sinergija gali didžiuotis Lietuva.

„Svarbu paminėti ir šiais metais atidarytą meno pažinimo centrą „Tartle“, įsikūrusį vaizdingame Užupio rajone, jo steigėjai – VšĮ Lietuvos dailės fondas ir garsus advokatas, kolekcininkas Rolandas Valiūnas. Surinkta unikali kolekcija, lankytojai kviečiami gyvai susipažinti su Lietuvos meno vertybėmis ir istoriniais artefaktais nuo pagonybės laikų kultūrinio palikimo iki šiuolaikinio meno. Taip pat bendradarbiaujame su aukštosios parfumerijos „Crème de la Crème“ namais. Jie įgyvendino labai įdomų projektą „ArtVilnius’18“, įkūrė MOPA muziejų, paremtą menama archeologija. Tai buvo geriausias pavyzdys, kaip su architekto ir vizualiųjų menų pagalba galima labai kūrybiškai pateikti prekių ženklą. Šis projektas Lietuvos interjero apdovanojimuose buvo įvertintas kaip geriausias viešasis interjeras. Bendradarbiavimo su verslo atstovais procesas labai uždegantis. Mugės partneris yra ir meno viešbutis „Artagonist“, kuris kiekvienais metais sukuria erdvę, kurioje galima smagiai praleisti laiką“, – džiaugiasi pašnekovė.

Be to, D. Stomienė pastebi, kad visais laikais verslas menui suteikė labai daug naudos: „Jeigu žvelgdami į istoriją matome puikius pavyzdžius, kai Lietuvoje buvo rėmėjai Pacai, Radvilos ir daug kitų, kurie užsakydavo paveikslus pas menininkus, taip paremdami juos bei įsiamžindami save. Per pastarąjį dešimtmetį jaučiama nemaža pažanga, yra daug gerų pavyzdžių ir gerų rezultatų – neseniai atsidarė MO muziejus, Danguolės ir Viktoro Butkų pavyzdys, kai pardavę verslą investavo milžiniškas lėšas į naują muziejų. Tai yra dovana visuomenei, kur eksponuojami per ilgą laiką surinkti vertingi lietuvių menininkų kūriniai, kurie šiaip būtų iškeliavę į užsienį ar šiaip prapuolę, nes Lietuvos muziejai labai mažai perka kūrinių. Jaunieji verslininkai meno pasaulyje gali pasisemti naujų idėjų, patirti naujas emocijas per šiuolaikinį meną, atrasti vertingų pažinčių, permąstyti savo misiją šiame globaliame pasaulyje, prisidėti prie visuomenės gerovės.“

Išsilavinimo atspindys

Tai, kad verslas labai prisideda prie meno klestėjimo, lyg ir savaime suprantama, tačiau paklausta, ką dar menas gali suteikti verslui. Pašnekovė įvardija kiekvienam verslininkui svarbią savybę – bendrą išsilavinimą ir intelektualių žmonių draugiją.

„Kam verslui menas – geriausias pasaulinis pavyzdys iš Prancūzijos. Du garsūs prancūzų verslininkai Bernard’as Arnault ir Francois Pinault – milijardieriai ir vieni turtingiausių pasaulio žmonių. Nėra kitos tokios srities kaip meno pasaulis, kur susirinktų labiausiai išsilavinę ir išprusę žmonės, tikri gurmanai, norintys pakeisti pasaulį. Tai vieta, kur susirenka galingiausi žmonės. Jie jau skaniai pavalgė, įsigijo geriausius namus, automobilius ar lėktuvus, bet jie dar nori įsiamžinti. F. Pinault ir B. Arnault iš pradžių buvo draugai, o po to pradėjo konkuruoti tarpusavyje ir vedami ambicijos pradėjo supirkinėti garsiausius mados ženklus, išvystė pasaulinę prekybą. Mados ženklai liko nenupirkti kinų ar kitų Azijos verslininkų, nes ši konkurencija padėjo verslui išlikti savoje šalyje, taip turtindami savo vietinę rinką, mokesčiai neiškeliavo svetur. O toliau atėjo laikas menui, F. Pinault vienas pirmųjų pradėjo pirkti Damieno Hirsto kūrinius, vėliau nusipirko du gražiausius pastatus Venecijoje „Pallazo Grassi“ bei „Punta della Dogana“ ir įkūrė prašmatniausius muziejus. Kitais metais jis dar planuoja atidaryti meno muziejų Paryžiuje. B. Arnault Paryžiuje įkūrė muziejų „Foundation Louis Vuitton“ (jo vien įrengimas kainavo 140 mln. eurų). Šiuo metu jie konkuruoja, kuris nusipirks žymaus menininko kūrinį – dabar jie jau įžengė į meno areną. Vaikai taip pat įsitraukė į šią sritį. F. Pinault šeima yra sukaupusi 4 tūkst. meno kūrinių. Dabar jie žinomi kaip didžiausi meno mecenatai ir įsitraukė į šį procesą. Ypač jų vardai neseniai nuskambėjo sudegus garsiajai Paryžiaus Dievo Motinos katedrai, kai jie pirmieji skyrė šimtus milijonų eurų jai atstatyti“, – istoriją pasakoja pašnekovė.

Anot jos, šiais laikais keičiasi ir pačių verslininkų požiūris. Jie tampa visuomeniškesni, siekia įprasminti savo verslus ateities kartoms.

„Yra žmonių, kurie turi didesnių ambicijų nei turėti tik sau. Ateina laikas dalintis su žmonėmis, su visuomene. Ypač dabar, kai tenka kalbėtis su verslo žmonėmis, jie tvirtina, kad nebenori jau kaupti daiktų. Keičiasi požiūris, norisi prisidėti prie bendro gėrio“, – linkėdama sėkmės pradedantiesiems verslininkams, sako gegužės 30 d. startuosiančios meno mugės „ArtVilnius’19“ vadovė.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.