Kokie verslai klesti ir kokiems naujiems verslams prognozuojamas aukso amžius?

Verslas

2020.05.29

Autorius: Emilija Zareminaitė

Temos: , .

Kokie verslai klesti ir kokiems naujiems verslams prognozuojamas aukso amžius?

Šių metų neeilinė situacija, kurią išgyvename, neabejotinai pakoregavo verslų veiklą. Vieniems jų teko neapibrėžtam laikotarpiui stabdyti darbus arba netgi juos nutraukti. Kitiems, atvirkščiai, atsirado poreikis didinti pajėgas kelis kartus. Visa ši padėtis neišvengiamai pakeis ir tolesnes verslų kūrimo tendencijas. Tai priklausys nuo daugelio aplinkybių.

Kaip pastebi daugiau nei septynerius metus finansų sektoriuje dirbanti Nuotolinių pardavimų „Luminor“ verslo klientams skyriaus vadovė Diana Kačanauskaitė, prognozuoti akivaizdų naujų įmonių mažėjimą arba augimą kol kas anksti – tam įtakos turės naujai susiformavę klientų įpročiai ir verslininkų gebėjimas pasinaudoti galimybėmis bei itin apgalvotai pasiruošti, norint gauti finansavimą.

VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, žvelgiant į pastarųjų penkerių metų statistiką, naujai kuriamų įmonių kasmet daugėja, o startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė (nuotr. kairėje) pastebi, kad kartu plečiasi ir mūsų šalies startuolių ekosistema, tad investicijų paieškos kaskart tampa tik dar aktualesnės. Tiesa, palankesnes sąlygas startuoliams kurtis skatina atsirandantys nauji dalyviai, tokie kaip akceleratoriai, rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai.

Ne tik internetinės prekybos klestėjimas

Pasak D. Kačanauskaitės, dabar aukso amžius įmonėms, teikiančioms paslaugas ar prekes, kurios palengvina bei praskaidrina karantino besilaikančių gyventojų gyvenimą.

„Taip pat krizė nepalietė ūkių arba palietė labai nežymiai. Priešingai, jie tikisi geresnių sąlygų darbuotojų samdos srityje. Tik klausimas, ar oro sąlygos nepakenks jų verslams“, – papildo pašnekovė.

Kalbant apie įmones, vienareikšmiškai klesti internetinė prekyba. „Manau, daugelis vartotojų turėjo galimybę išsklaidyti anksčiau turėtas baimes dėl internetu perkamų prekių kokybės, įsitikinti, kad internetu perkamos prekės kokybiškos, atkeliauja laiku. Tad esu linkusi tikėti, kad e. prekyba toliau tik klestės ir ji, tikėtina, keis fizinius aptarnavimo taškus. Tačiau čia yra ir kita medalio pusė. Šiandien matome ir jau jaučiame atėjusios krizės įtaką, augantį nedarbą, prastėjančius visuomenės lūkesčius, todėl sunku įvertinti vidutinio vartotojo galimybes pasibaigus karantinui. Tai, be jokios abejonės, turi tiesioginę įtaką verslui ir jo augimui“, – sako D. Kačanauskaitė.

Verslo paklausą diktuos besikeičiantys vartotojų poreikiai

Anot pašnekovės, kol kas sunku prognozuoti, ar pandemijai atslūgus tokie verslai, kurie tapo itin populiarūs dabar, išliks paklausūs: „Tai vienareikšmiškai priklausys nuo vartotojo poreikių ir lūkesčių. Matysime, kaip pasikeis vartojimo kultūra ir kokie nauji įpročiai susiformuos. Drįstu abejoti, kad viskas grįš į senas vėžes, labiau esu linkusi tikėti, kad per pastaruosius kelis mėnesius mūsų vartojimo įpročiai pasikoregavo. Šiandien iš turimų apžvalgų matome, kad vartotojai tapo daug aktyvesni socialiniuose tinkluose, daugiau išlaidų patiriama srityse, kurios leidžia paįvairinti kasdienybę, pavyzdžiui, suaugusiesiems skirti žaislai, lego, dėlionės, galvosūkiai, maistas į namus, sporto treniruotės ir sporto įranga namuose, kinas ar koncertas atvirame lauke. Kita vertus, mūsų vartotojas šiandien atideda sprendimus dėl reikšmingų išlaidų patyrimo (pavyzdžiui, naujo automobilio ar nekilnojamojo turto įsigijimo) bei atsisako kitų nebūtinų išlaidų.“

D. Kačanauskaitės manymu, šias tendencijas matome dėl labai objektyvių ir paaiškinamų priežasčių, o pats karantinas nesitęs amžinai, todėl žmonės pradės gyventi daugiau ar mažiau įprastą gyvenimą. Tačiau šiandien sunku pasakyti, kokios mūsų vartotojų vertybės pasikeitė ir kokie nauji įpročiai susiformavo.

Kas bus ant bangos?

Aplinka kurtis naujam verslui, anot pašnekovės, yra palankesnė, kai ekonomika bei vartojimas auga, visų lūkesčiai teigiami: „Šiuo metu naujo verslo steigimui įtakos turi didesnis neapibrėžtumas, tačiau, jeigu idėja gvildenama jau seniai, visgi rekomenduočiau jos tvarumą ir paklausą įvertinti dabartiniame bei artimiausios ateities kontekste ir imtis atitinkamų veiksmų.“

D. Kačanauskaitė pastebi didėjantį poreikį sandėliuoti prekes ir turėti erdvę, kurioje sandėliuojant kartu būtų galima skirstyti prekes, dirbti administracinius darbus. Taip pat dabar palankus metas kurti priemones, kurios palengvina darbą, kai dirbama nebe biuro patalpose. Pradedant patogia darbo vieta namuose, pavyzdžiui, kompaktiški baldai ir kiti dizaino sprendimai, baigiant virtualiais įrankiais mūsų kompiuteriuose, kurie reikalingi dirbant.

„Neatmetu galimybės, kad trumpuoju laikotarpiu gali išaugti turiningo laisvalaikio bei atostogų praleidimo Lietuvoje paklausa, tad tai gali būti naujo verslo pradžia įvairioms veikloms organizuoti“, – idėjomis dalinasi D. Kačanauskaitė.

Įmonę įsteigti dabar itin paprasta

Svarstantiesiems apie įmonės steigimą verta priminti, kad dabartinių technologijų galimybių laikais tai įgyvendinti itin paprasta. Įmonę įsteigti galima net ir sėdint namie ant sofos. Paprasčiausias būdas tai padaryti elektroniniu būdu – per elektroninę VĮ Registrų centro klientų savitarnos sistemą. Atsidaryti kaupiamąją sąskaitą banke irgi galima net neišėjus iš namų.

„Mūsų banke dauguma verslo klientų sąskaitų atidaroma būtent nuotoliniu būdu. Tai padaryti labai paprasta. Tiesa, kai kuriais atvejais bankas yra įpareigotas atlikti fizinę kliento identifikaciją dėl tolesnio bendradarbiavimo. Atvejai, kai būtina fizinė kliento identifikacija, yra susiję su įmonėmis nerezidentėmis, kai įmonės struktūroje yra juridinių arba fizinių asmenų iš aukštos rizikos šalių, neturinčių nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje, kai įmonė negali pagrįsti planuojamos arba esamos veiklos ryšio su Lietuva ar kitomis Baltijos šalimis ir kitais išskirtiniais atvejais“, – atkreipia dėmesį finansų ekspertė.

Nauji verslai sulaukia finansavimo

Viešumoje dažnai galima išgirsti, kad tradiciniai finansuotojai, tokie kaip bankai, vangiai skolina naujai steigiamiems verslams, kurie dar neturi jokios istorijos. D. Kačanauskaitė sutinka, kad paprastai naujai kuriamo verslo didieji šalies bankai nefinansuoja, tačiau išeičių tikrai yra.

„Gavus paklausimų, naujai kuriamo verslo iniciatyvos yra peržiūrimos, galimybės finansuoti startuolius gali būti svarstomos, esant stipriam verslo planui, tvarią veiklą vykdančios kitos įmonės laidavimui ar kitam užstatui“, – sako pašnekovė.

Anot jos, verslo plane turi būti ne tik idėja, bet ir konkurencinės aplinkos analizė, potencialių tiekėjų įvertinimas, realizavimo galimybės, pelningumo skaičiavimai ir visos kitos reikšmingos detalės.

Finansų ekspertė primena, kad, ruošiantis pokalbiui su kredituotoju, būtina turėti įmonės finansines ataskaitas už praėjusius laikotarpius (smulkiausiame segmente užtenka dvejų metų) ir gebėti jas pakomentuoti.

„Pasiruoškite papasakoti apie savo vykdomą veiklą, planus ir prognozes. Kiekvienam finansuotojui svarbu suprasti jūsų įmonės veiklos specifiką, kad galėtų pasiūlyti geriausią finansavimo sprendimą. Jeigu žinote sumą, kurios reikia jūsų verslui ir priežastį, dėl kurios reikia šių lėšų, kreipkitės į finansuotoją sakydami: noriu tiek, pirksiu tą, štai mano veiklos finansiniai duomenys, įmonės veiklos aprašymas. Paprašykite, kad jums pateiktų finansavimo pasiūlymą. Drąsiai klauskite jus aptarnaujančio vadybininko visko, kas jums nėra suprantama. Mes mielai teikiame konsultacijas telefonu, vaizdo skambučiu, o esant poreikiui su klientais susitinkame ir tiesiogiai“, – sako pašnekovė.

Taip pat naujai kuriamam verslui ji rekomenduoja ieškoti investuotojų: „Potencialus investuotojas galėtų tapti kuriamo verslo bendrasavininkiu arba tiesiog finansiniu partneriu, kuris suteikia įprastą paskolą komercinėmis sąlygomis.“

Naujo verslo pradinės investicijos: nuo 101 iki 500 tūkst. eurų

Į klausimą, kokių investicijų paprastai reikia, norint įkurti verslą, vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga – tai priklauso nuo sektoriaus ir kitų reikšmingų aplinkybių. Tiesa, VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė sako, kad atsakyti į šį klausimą galima iš startuolių perspektyvos.

„Kiek pradinių investicijų reikės prototipui ar veikiančiam sprendimui sukurti, priklauso nuo sektoriaus ar paties sprendimo sudėtingumo. Kalbant apie investicijas, kurias startuoliai siekia pritraukti jau sukūrę produktą, matome, kad dažniausiai pritraukiamos investicijos dydis pradinėje veiklos stadijoje siekia nuo 101 iki 500 tūkst. eurų – tai parodė 2019 m. pabaigoje „Startup Lithuania“ užsakymu atlikta startuolių apklausa. Tačiau, atsižvelgiant į startuolio stadiją, produktą ar sektorių, kuriame jis veikia, atitinkamai skiriasi ir reikalingų investicijų dydžiai. Pavyzdžiui, medicinos ir sveikatos sektoriaus startuoliams norint išvystyti produktą ar paslaugą, reikalingos itin didelės investicijos, o kitų sektorių startuoliams jų veiklos pradžioje aktualu gauti investicijas greitai įmonės plėtrai ar pardavimams užtikrinti“, – įžvalgomis dalinasi R. Rudokienė.

Ekspertai

Roberta Rudokienė

Roberta Rudokienė

Vadovė / „Startup Lithuania“

Diana Kačanauskaitė

Diana Kačanauskaitė

Nuotolinių pardavimų Luminor verslo klientams skyriaus vadovė / „Luminor”

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.