Su veiklos ir karjeros trenere ir verslininke, „HR Hint Online“ įkūrėja, Giedre Vaitiekūnaite, kalbantis apie daugiaveiką, pirmiausia iškyla dilema: mitas ar tiesa, kad kelių darbų atlikimas vienu metu trukdo darbą atlikti kokybiškai. Pašnekovė remiasi Gary Keller ir Jay Papasan knyga „Tik vienas dalykas. Nepaprastai paprasta tiesa apie įspūdingus pasiekimus“ ir sako, kad „multitaskinimas“, arba lietuviška daugiaveika, atliekamo darbo kokybės nedidina, o tik mažina. 

Reikalavimai tik didėja 

Kelių darbų atlikimo vienu metu efektyvumas – tai ne mito ir tiesos klausimas. „Mokslininkų yra įrodyta, kad atliekant kelis darbus vienu metu efektyvumas krenta. „Multitaskinti“ galima, bet iš to nieko gero nebus.“ G. Vaitiekūnaitė sako, kad tendencijos Lietuvoje vis dar nėra labai palankios asmenims, kurie yra įpratę koncentruotis į vieną darbą, o ne kelis: „Deja, bet mes dar nepasiekėme tos brandos, kad suprastume, jog gerai galima atlikti tik vieną darbą vienu metu. Vadovai vis dar reikalauja daug ir greitai.“ 

Pašnekovė pati vadovauja personalo valdymo paslaugas įmonėms teikiančiai organizacijai. Ji teigia pastebinti, kad darbuotojams vis dar yra keliami itin aukšti reikalavimai. Galbūt netgi aukštesni negu iki karantino. „Dažnai matau, kad darbuotojui vis dar yra keliami reikalavimai būti vienu metu keliose vietose. Gebėti atlikti labai skirtingų kompetencijų reikalaujančius darbus, turėti „tvirtą stuburą“, aukštą pakantumo ir tolerancijos lygį stresinėms situacijoms… Maždaug tokie reikalavimai pateikiami darbo skelbimuose. Man jie skamba daugiau kaip reikia „supergalių žmogaus“, o ne kaip kokybišką darbą atliekančio specialisto“, – pasakoja G. Vaitiekūnaitė.

Anot verslininkės, netgi ir COVID-19 virusas turėjo daug įtakos tokiems daugiaveikos spartėjimo procesams. Kaip pavyzdį pašnekovė pateikia verslo susirinkimus prieš ir per pandemiją: „Anksčiau dalyvaudavome susirinkime gyvai ir viskas, ką tuo metu darydavome, buvo susitelkimas į aptariamas temas. Per karantiną viskas persikėlė į nuotolinę erdvę. Todėl dalyvaudami susitikime, atsakinėjame į laiškus, skambučius… Darbo gyvai, o ne internetu juk padaryti negalėdavome.“ Nuotolinis darbas internetu kelia papildomą nuovargį. Dar labiau išderina darbo ir poilsio režimą, todėl ypač dabar, kaip niekada anksčiau, didėja darbo poilsio balanso poreikis: „Aš į tai žiūriu optimistiškai ir manau, kad dabar tiesiog būsime priversti efektyviau dirbti ir kokybiškiau ilsėtis.“

Tendencijas diktuos pati rinka

Tokioms darbo organizavimo tendencijoms įtakos turi daug veiksnių. Vienas iš pagrindinių, anot pašnekovės, situacija rinkoje, kuri valdo tiek verslų, tiek vadovų ir darbuotojų pasirinkimus, reikalavimus, poreikius. „Rinkos situacija yra nuolatos kintanti: sparčiai auga klientų reikalavimai ir keičiasi rinkos situacija, vis didėja darbuotojų, talentų trūkumas, o tai suponuoja pokyčius organizacijų viduje.“ Iš esmės dėl šios priežasties atsiranda greitesnio darbo poreikis ir, kaip teigia verslininkė, tokios prabangos kaip vienas darbas vienu metu vadovai elementariai nedrįsta sau leisti: „Darbuotojai tampa įpareigoti „multitaskinti“, kad būtų patenkinti įmonės poreikiai, išlikimas rinkoje.“

Tiesa, nors gali pasirodyti, kad ateities perspektyvos šiuo klausimu akivaizdžios, G. Vaitiekūnaitė nėra linkusi absoliutinti kelių darbų atlikimo vienu metu poreikių augimo: „Ateityje gali būti visaip: nedrįsčiau vienareikšmiškai teigti, kad reikalavimai „multitaskinti“ liks. Darbo rinka – kaip dviejų krypčių eismas ir jai įtakos turi ne tik darbdavių poreikiai, bet ir darbuotojų lūkesčiai. Iš darbuotojų pusės jau matome poreikį subalansuoti darbą ir poilsį, kreipti daugiau dėmesio į psichologinę sveikatą“, – sako pašnekovė ir priduria, kad tokio poreikio atsiradimas diktuoja reikmę siekti bendro susitarimo ir pusiausvyros darbe. 

Pokyčiai neišvengiami

Vis dėlto pašnekovė pripažįsta, kad ne visada įmanoma koncentruotis tik į vieną veiklą: „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad esu labai veiklus žmogus: esu mama, verslininkė, turiu daug pomėgių. Norėdama visur spėti ir pati labai daug „multitaskindavau“, kartais atrodydavo, kad esu šimte vietų vienu metu. Tačiau aš ne kartą esu patyrusi pervargimo būseną, kuri yra neišvengiama po tokio tempo kelis mėnesius iš eilės.“ 

Išties toks aktyvus gyvenimo tempas galiausiai priverčia sustoti, tad G. Vaitiekūnaitė sako visada siūlanti ieškoti būdų, kaip dirbti lėčiau, nebūti kaip robotui, kartojančiam mechaninius veiksmus ir neleidžiančiam sau daryti pertraukų: „Žmogus po tokio intensyvaus krūvio privalės sustoti ir, jeigu to nepadarys pats, tai tikrai sustabdys liga, pervargimas ar kokia nors kita išorinė pasekmė. Be perstojo dirbti kartais reikia ir visi susiduriame su situacijomis, kai turime mobilizuotis, susitelkti ir daryti daug, greitai, vienu metu. Aš, kaip mama, kartais turiu ir valgyti padaryti, ir vaiką prižiūrėti, ir dar darbus atlikti, bet ar tai yra kokybiška – abejoju.“

Veiklos ir karjeros trenerė pataria kurti disciplinuotą rutiną, kuri leistų daug nudirbti, bet nealintų psichinės ir fizinės sveikatos: „Jau pusę metų gyvenu tokiu principu, kad nuo ryto iki pietų skiriu laiką projektams, kuriems reikia susikaupimo. Ryte, jei būtina, atsakau į visus laiškus, o tada jau imuosi kokybiško darbo, kuriam reikia maksimalios koncentracijos. Antroje dienos pusėje, kartais tenka imtis ir daugiaveikos. Tačiau, kai siekiu darbą atlikti itin kokybiškai, niekada neleidžiu sau blaškytis tarp skirtingų veiklų.“ 

Pataria ieškoti aukso viduriuko 

Ir įmonių vadovams pašnekovė pataria organizuoti darbą, kuris leistų derinti kokybišką, koncentruotą darbą ir smulkius, greitus darbelius, atliekamus vienu metu. „Tarkime, organizacijos gali susitarti, kad, kai dirbama prie vieno konkretaus projekto, niekas nesiblaško, komandos dirba susitelkusios, nevyksta susirinkimai, darbuotojai neatsako į skambučius ir neatlieka kitų pašalinių veiklų. O vadovams reikia pasikaustyti pasitikėjimu komanda ir neblaškyti žmonių užklausomis, ar padarei tą, ar atlikai aną, prisijunk į pokalbį, patark, kaip geriau daryti ir taip toliau. Vienu metu atliekami keli darbai daugiau trukdo nei padeda.“ 

Taigi verslininkė G. Vaitiekūnaitė pataria darbdaviams darbą organizuoti, siekiant darbo ir poilsio balanso: „Pavyzdžiui, biuruose galima pasikabinti lenteles ant durų su užrašu: „šiuo metu dirbu ir prašau manęs netrukdyti“. Jei dirbama nuotoliniu būdu – pasižymėti naudojamose IT platformose apie tai, kad nenorime būti trukdomi. Susitarti, kad tam tikros valandos ar dienos yra savarankiško darbo, o kitos – komandinio. Manau, kad tai yra komandos susitarimo reikalas. Tai yra pagarba ir sąlygų ramiai ir kokybiškai atlikti savo darbus sukūrimas.“ Pašnekovės nuomone, toks darbo paskirstymas našumo nemažins, o darbuotojų darbingumas tik didės, be to, mažiau blaškantis bus mažesnis nuovargis ir geresnė psichologinė būsena.